Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad Lietuva pradeda pirmininkavimą tuomet, kai ekonominė situacija Europoje tebėra sudėtinga, todėl iššūkių jai teks nemažai.
Prezidentė kalbėjo apie tai, kad Europa turi dėti dideles pastangas, kad nepralaimėtų konkurencinėje kovoje ir sumažintų nedarbą.
„Ekonominė ir energetinė konkurencija šiandien kelia daugiau klausimų nei ES gali atsakyti. Valstybės Azijoje ir Lotynų Amerikoje meta iššūkį Europai ir, jei nedėsime specialių ir didelių pastangų situacijai pakeisti, konkuruoti bus vis sunkiau“, – teigė prezidentė.
Ji pabrėžė, kad viena to priežasčių – nekonkurencinga energetinių išteklių kaina. Pasak prezidentės, visa Europa jau supranta, kad energetinių išteklių monopolija yra priešinga Europos ekonomikos augimo ir žmonių gerovės tikslams.
„Pamažu, bet tikslingai Europa turi judėti į priekį, ne tik kurdama vidaus energijos rinką tarpusavyje, bet ir siekdama sutarimo dėl Europos išorės energetinės politikos“, – sakė ji.
Prezidentė pažymėjo, kad Lietuva stengsis svečiams palikti kuo geresnį įspūdį, pademonstruoti savo svetingumą ir darbštumą.
„Lietuva gerins santykius su ES kaimynėmis ir nesieks būti tik „ES vartotoja". Prie sėkmingos Europos ateities kūrimo nori prisidėti ne tik mūsų šalies politikai, bet ir verslininkai, menininkai ir visi piliečiai, todėl esame pasiruošę sunkiai bei atsakingai dirbti kurdami saugius ir turtingus mūsų visų Europos namus“, – sakė šalies vadovė.
Lygino su krikštu
Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas teigė, kad pirmininkavimas ES į Lietuvos istoriją bus įrašytas didžiosiomis raidėmis.
„Lietuva – pirmoji iš trijų Baltijos šalių, kuriai atiteko ši reikšminga ir atsakinga misija. Su tokiu iššūkiu susiduriame pirmą kartą. Tai – tarsi krikštas, po kurio galėsime tituluoti save ne kaip naujokę, o kaip patyrusią Europos valstybę“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
Prie sėkmingos Europos ateities kūrimo nori prisidėti ne tik mūsų šalies politikai, bet ir verslininkai, menininkai ir visi piliečiai, todėl esame pasiruošę sunkiai, bet atsakingai dirbti kurdami saugius ir turtingus mūsų visų Europos namus, – sakė prezidentė.
Pasak jo, didelį dėmesį Lietuva skirs energetinio saugumo stiprinimui, efektyviam Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimui, glaudesnių ryšių su rytinėmis Europos Sąjungos kaimynėmis įtvirtinimui bei Europos Sąjungos išorės sienų apsaugos stiprinimui.
V.Gedvilas įsitikinęs, kad Lietuvai tinkamai pavyks pasiekti užsibrėžtų tikslų, o Lietuvoje apsilankę užsienio svečiai išsiveš kuo šilčiausius prisiminimus apie draugiškus bei geranoriškus žmones, jų gebėjimus, pasiekimus.
Lietuvos Seimo pirmininkas savo kalboje padėkojo prieš Lietuvą ES tarybai pirmininkavusiai Airijai bei pasveikino naują ES narę – Kroatiją.
Liko tuščių vietų
Posėdyje kalbėjęs ir Lietuvą sveikinęs Airijos Atstovų rūmų pirmininkas Seanas Barrettas teigė teigiamai vertinąs Lietuvos nusimatytus pirmininkavimo prioritetus bei gyrė Airijoje gyvenančių lietuvių aktyvumą.
Estijos parlamento pirmininkė Enė Ergma kalbėjo apie glaudžius kaimyninius savo šalies ir Lietuvos santykius. Ji juokavo, kad daugeliui keistai skamba žodis „kaimynystė“, kai šalys neturi bendros sienos, tačiau E.Ergma teigė, kad „čia yra tas atvejis, kai širdis triumfuoja prieš geografiją“.
Latvijos parlamento pirmininkė Solvita Aboltina teigė, kad Lietuvos pirmininkavimas bus puikus pavyzdys ir pamoka Latvijai, kuriai taip pat teks ši garbė ateityje.
Taip pat pasisakė Kroatijos parlamento vadovas Josipas Leko, Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusewiczius, Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas Othmar Karas.
Posėdyje dalyvauja premjeras Algirdas Butkevičius ir kiti Vyriausybės nariai, buvę valstybės vadovai, Konstitucinio Teismo pirmininkas Kęstutis Urbaitis, Seimo nariai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai, užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvoje vadovai, Vokietijos Bundestago Europos Sąjungos reikalų komiteto delegacija.
Posėdžio dalyviams buvo pademonstruotas vaizdo įrašas apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą.
Dauguma svečių ryši specialiai Lietuvos pirmininkavimui pagamintais mėlynais kaklaraiščiais.
Tiesa, ne visi Lietuvos Seimo nariai ir kviesti svečiai atvyko į iškilmingą posėdį. Istorinėje Kovo 11-osios salėje liko keliolika tuščių vietų.
Airijos, Lietuvos ir Graikijos parlamentų pirmininkai S.Barrettas, V. bei A.Papaioannou pasirašė deklaraciją dėl bendradarbiavimo pirmininkaujant ES Tarybai.
Sugiedoti Lietuvos ir ES himnai.
Po posėdžio Nepriklausomybės aikštėje įvyks Lietuvos valstybės, istorinės ir Europos Sąjungos vėliavų pakėlimo ceremonija.
Parlamento galerijoje taip pat bus atverta istorinių dokumentų paroda „Vieningoje Europoje“, pristatanti Lietuvos sąsajas su Europa ir svarbiausius valstybės kūrimosi momentus – nuo Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 1009 m. iki narystės Europos Sąjungoje 2004 m.Lietuva pusmečio pirmininkavimą ES Tarybai pradėjo liepos 1 dieną.
Iš viso Seime pirmininkavimo laikotarpiu vyks devyni parlamentinio matmens renginiai, tarp kurių – trys reikšmingos tarpparlamentinės konferencijos.
Jau dabar į šias konferencijas registruojasi daugiau dalyvių, nei buvo planuojama iš pradžių. Kai kurių šalių, pavyzdžiui, Maltos, Portugalijos, Nyderlandų karalystės parlamentinės delegacijos Lietuvoje viešės pirmąjį kartą.
Skaičiuojama, kad išvis Lietuvos Seime per pusmetį apsilankys apie 3000 svečių.
