2020 06 23

Seime įteisinta galimybė nepersekioti nusikalstamos gaujos nario, jei šis padėjo teisėsaugai

Seimas antradienį priėmė naują Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą ir įteisino galimybę baudžiamojon atsakomybėn netraukti su nusikalstama gauja susijusio asmens, padėjusio atskleisti nusikaltimą. Už įstatymą balsavo 104 parlamentarai, prieš buvo vienas, devyni susilaikė.
Seime
Seime / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Naujasis įstatymas nuo liepos 1-osios pakeis iki šiol galiojusį Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, jeigu jį pasirašys prezidentas.

Priimtas įstatymas bus taikomas asmenims, kurie priklauso trijų ar daugiau asmenų grupei, veikiančiai tam tikrą laiką, suburtai apysunkiams, sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti.

„To įstatymo tikslas yra užkardyti organizuotą nusikalstamumą, ir viena iš užkardymo priemonių – paskatinti organizuotų grupių narius bendradarbiauti su teisėsauga“, – BNS sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

„Praktika rodo, kad tyrimai, kai yra bendradarbiavimas iš organizuotų nusikaltėlių pusės, kada jie „priduoda“ savo nusikalstamas gaujas, yra sėkmingiausi ir per įmanomai trumpiausią laiką padeda sustabdyti nusikaltėlių veiksmus“, – teigė ji.

Dabar galiojančiuose teisės aktuose bendradarbiavimas su teisėsauga traktuojamas kaip švelninanti aplinkybė.

Įstatyme numatyta, kad organizuotos nusikalstamos grupės nariui ar asmeniui, susijusiam su organizuotu nusikalstamumu, gali būti suteiktas imunitetas nuo baudžiamojo persekiojimo už galimai padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jis slaptai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis atliekant tyrimą.

Slaptas reikšmingas bendradarbiavimas su teisėsauga turi būti fiksuotas rašytiniu tokio asmens ir policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto pareigūno susitarimu. Šį susitarimą turi patvirtinti teismas.

Naujos redakcijos įstatyme taip pat numatyta pareiga Policijos departamentui sudaryti organizuotų nusikalstamų grupių ir jų narių sąrašą ir ne rečiau kaip kartą per metus jį atnaujinti. Sąrašas būtų įslaptintas.

Pagrindinėmis prevencijos priemonėmis lieka oficialus perspėjimas laikytis įstatymų ir Konstitucijos bei teismų skirti įpareigojimai.

„Oficialus perspėjimas turėtų būti pirmasis signalas asmeniui, kuris vienaip ar kitaip kontaktuoja su nusikalstama grupuote, kad jis yra ties riba į nusikalstamą pasaulį. Žmogus būtų įspėjamas, kad jo kontaktai yra keliantys tam tikrą riziką“, – BNS sakė A. Širinskienė.

Jeigu asmuo, kuriam pareikštas oficialus perspėjimas, nesilaiko jo reikalavimų, pareigūnai gali kreiptis į teismą dėl tam tikrų įpareigojimų skyrimo.

Teismas savo ruožtu turi teisę nurodyti nepalaikyti ryšių su tam tikrais asmenimis, nekeisti gyvenamosios vietos be pareigūno sutikimo ir būti joje nustatytu laiku, nesilankyti nurodytose vietose, informuoti pareigūną apie visus sandorius, kurių vertė yra didesnė negu 2000 eurų, taikyti laikiną ribojimą verstis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, taikyti intensyvią priežiūrą.

Kaip organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonė įstatyme nurodomas ir neteisėtos kilmės turto konfiskavimas. Jis būtų vykdomas pagal specialų įstatymą.

Numatyta galimybė skųsti visus pareigūnų ir teismo sprendimus.

Naujas organizuoto nusikalstamumo prevenciją numatantis įstatymas Seime pradėtas rengti 2013 metų pabaigoje, kai buvo sudaryta darbo grupė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Aukščiausios klasės kavos aparatai: ar verta į juos investuoti?
Reklama
Įspūdingi baldai šiuolaikinei svetainei: TOP 5 pasirinkimai