Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė tokioms Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms. Už jas balsavo 96, o susilaikė vienas parlamentaras.
Seimas šiuo klausimu paprašė Vyriausybės išvados. Toliau pataisas jis svarstys gruodžio 16 dieną.
Priėmus pataisas į taromatus būtų galima nešti ir šampano, degtinės, kitų stipriųjų gėrimų butelius, stiklainius, kurie dabar išmetami į stiklo konteinerius, taip pat plastiko tarą nuo pieno, jogurtų. Dabar taromatai dalies tokios taros nepriima.
„Įsitikinome, kad tam (taromatų sistemos plėtrai – BNS) nėra kliūčių“, – pristatydama pataisas teigė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas įsitikinęs, kad stipriųjų gėrimų tarai būtų galima taikyti didesnį nei 10 centų užstatą, kuris imamas už vandens, alaus butelius arba skardines.
„Kylant infliacijai, akcizams, tas 10 centų užmokestis, kuris pradžioje buvo ambicingas, dabar ne visada pasiteisina ir sumažina surenkamumo procentą“, – teigė parlamentaras.
Pataisų iniciatorė A.Gedvilienė patikino, kad sistemą išplėtus užstato dydis bus peržiūrėtas.
Pasak jos, dabar Lietuvoje surenkama virš 92 proc. taros.
Prekybininkų atstovai įspėja, kad šie parlamentarų užmojai sužlugdys užstato sistemą, tačiau siūlymą teikiantys parlamentarai sako, kad siekiant didesnio pakuočių sutvarkymo į sistemą reikia investuoti ir ją tobulinti
„Užstato sistemos administratorius“ įspėja, kad taromatuose ir parduotuvėse, kur pakuotes tvarkomos rankomis, papildomai susikauptų 60 tūkst. tonų stiklo. Dabar į taromatus sunešama apie 10 tūkst. tonų stiklinių butelių.
Užstato sistema pradėjo veikti 2016 metų vasarį. Dabar į taromatus priimama tuščia alaus, sidro, vandens, giros ir kitų nealkoholinių gėrimų tara.
