Parlamentarai antradienį po pateikimo pritarė tai numatančioms Baudžiamojo proceso kodekso pataisoms.
„Teismo procesui vykti už akių (galimybė – aut. past.) jau numatyta, tačiau kažkokiu būdu buvo apsižiūrėta, kad ikiteisminio tyrimo negalima atlikti pasinaudojant tarptautinėmis sutartimis. Šiandien šitą spragą pradėjome pildyti ir, ko gero, užpildysime. Pataisos buvo įregistruotos pavasarį, bet kol sulaukė savo eilės, užsitęsė“, – po balsavimo kalbėjo S.Šedbaras.
Žurnalistų paklaustas, ar šios pataisos reikalingos tęsti Sausio 13-osios ir Medininkų byloms, S.Šedbaras atsakė teigiamai, tačiau pridūrė, kad pravers ir kitiems tyrimams.
Šiuo metu galiojančiajame Lietuvos baudžiamajame kodekse ir tarptautinėse sutartyse nustatyta atsakomybė už įvairius sunkius nusikaltimus, kuri gresia visiems žmonėms neatsižvelgiant į pilietybę. Tarp šių nusikaltimų – nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai, prekyba žmonėmis, teroro aktas, žmogaus pagrobimas įkaitu ir t. t. Tačiau Lietuvos teisės aktai nesudaro galimybių atlikti ikiteisminio tyrimo tų ne Lietuvos piliečių, kurie gyvena kitose šalyse ir nėra išduodami Lietuvos teisėsaugai, atžvilgiu.
Lietuvos teisės aktai nesudaro galimybių atlikti ikiteisminio tyrimo tų ne Lietuvos piliečių, kurie gyvena kitose šalyse ir nėra išduodami Lietuvos teisėsaugai, atžvilgiu.„Šalys savo piliečių paprastai neišuoda. Tai būna ir jų konstitucijose įrašyta“, – pristatydamas kodekso pataisas sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras. Anot politiko, patvirtinus šias pataisas, Lietuvos teisėsaugininkai galėtų peržengti teisines kliūtis.
Pagal pataisas nustatę, kad užsienio valstybės pilietis įtariamasis ar kaltinamasis dėl tam tikrų veikų, Lietuvos prokurorai galėtų siųsti įtarimus, pranešimus, kaltinamojo akto nuorašus atitinkamoms struktūroms užsienio valstybėse.
„Priėmus šias teikiamas įstatymo pataisas būtų galima baigti ikiteisminį tyrimą ir įgyvendinti bylų procesą kaltinamajam nedalyvaujant, ypač dėl tų asmenų, kurie negyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau įtariami įvykdę nusikaltimų 1991 m. sausio 13 d. įvykių metu“, – įsitikinęs S.Šedbaras.
Buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas V.Uschopčikas yra įtariamasis Lietuvos generalinės prokuratūros tiriamoje Sausio 13-osios byloje. Po nepavykusio perversmo generolas pabėgo į Baltarusiją. Dabar ši valstybė atsisako jį išduoti.
