Prisiminimais apie R.Kalantos auką laisvei dalijosi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Vaclovas Patackas. Po pasisakymo apie R.Kalantą signataras neišvengė nesuaktulinęs prieš 40 metų vykusių įvykių.
„Dabar turime vidaus priešą, su kuo kova yra kur kas subtilesnė, o mes ir neturime tokios kovos patirties. (...) Šiuo metu svarbiausia turbūt ne ekonominė krizė, kurią tikriausiai įveiksime, o galbūt jau ir įveikėme, o moralinė krizė. Turiu omeny Klonio gatvę“, – sakė jis.
A.V.Patackas lygindamas R.Kalantos susideginimą su įvykiais Garliavoje, jis ragino jaunimą nepražiopsoti „šanso“.
„Noriu padaryti keletą įspėjimų. Pirmiausia, jaunimui: nepražiopsokite to, kas ten vyksta, nepražiopsokite. Ten gali praeiti, o jūs turite didelį šansą, tą patį, ką patyrė R.Kalanta“, – sakė signataras.
Be to, jis siūlė inteligentijai nestovėti po medžiu, o teisėsaugai nesudaryti simbiozės su psichiatrija.
Tuo tarpu Seimo pirmininkė Irana Degutienė žurnalistams sakė, kad jai nebaisu, jog dabartinis jaunimas esąs apatiškas.
„Gal, kai mes gyvename laisvėje 22 metus, mums atrodo, kad mūsų jaunimas nepatriotinis, apatiškas, aš tikrai nenorėčiau su tuo sutikti. Jeigu, neduok Die, vėl kokia nelaimė, tai tas pats jaunimas būtų priekinėse gretose ir jo elgsena būtų nė kiek ne kitokia. Manau, kad tai yra mūsų šalies kraujyje – troškimas laisvės ir nepriklausomybės“, – kalbėjo I. Degutienė.
Jai pritarė ir prezidentas Valdas Adamkus teigdamas, kad R.Kalantos pavyzdys turėtų įkvėpti dabartinį jaunimą kovai už idėjas.
„Tai turi būti inspiruoja nti diena jaunimui žvelgiant į ateitį, kadangi sunkiose sąlygose žmonės pajėgia dėl idėjų aukoti, kas yra brangiausia – savo gyvybę. Jo auka nebuvo beprasmė“, – pažymėjo V.Adamkus.
