Sprendimo Vyriausybė, pasak užsienio reikalų ministro, kol kas neturi.
„Atsakinėdami į klausimus dėl to, kaip Lietuva galėtų nutraukti trąšų gabenimą per Lietuvą, [Vyriausybė] ieško teisiškai teisingiausio, skaidriausio ir aiškiausio būdo. Kol kas tokio ant Vyriausybės stalo mes neturime, tikiuosi, kad turėsime“, – ketvirtadienį per Vyriausybės pusvalandį Seime kalbėjo G.Landsbergis.
Jis pabrėžė, jog sutarties su „Belaruskalij“ nutraukimas finansiškai kainuos ne tik valstybei, bet ir valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“.
„Yra netektos biudžeto pajamos iš sutarties dėl vežimo. Čia mes kalbame apie sumą nuo 30 mln. iki 50 mln. eurų. Tai yra reikšmingas praradimas, bet turėdami transatlantinius įsipareigojimus <...>, manau, mes galime svarstyti apie tokių nuostolių padengimą.
Yra netektos biudžeto pajamos iš sutarties dėl vežimo.
Tačiau tai yra ne viskas. Yra lygiai taip pat įsipareigojimai, kuriuos turi įmonė, kuri turi sutartį, ir bus galimai negautos jos pajamos. Ir čia mes kalbame apie gerokai didesnius praradimus“, – teigė G.Landsbergis.
„Jie nėra tiesiogiai įskaičiuoti į biudžetą kaip koks nors praradimas, jeigu ta sutartis nebūtų vykdoma, tačiau juos reikėtų turėti galvoje, kad jeigu vyktų arbitražas, ši suma potencialiai ji gali būti reikalinga kompensuoti. Tą Vyriausybė mato kaip uždavinį, kurį reikia atsakyti“, – pridūrė jis.
G.Landsbergio skaičiavimais, potenciali žala „Lietuvos geležinkeliams“ nutraukus sutartį su „Belaruskalij“ galėtų siekti iki 500 mln. eurų.
D.Gaižauskas: užsienio politika patyrė krachą
Vyriausybės vykdomą užsienio politiką kritikavo atstovas iš opozicijos „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
„Vakarykštė diena išties įeis į Lietuvos istoriją, kada užsienio politika patyrė gėdingą krachą.
Aišku, to reikėjo tikėtis, nes klaida po klaidos, kurias darė užsienio reikalų ministras, turiu omeny ir politiką Baltarusijos atžvilgiu, ir migrantų krizė, kuri mums kainuoja milijonus eurų, kurią reikia suvaldyti, Kinijos ekonominis karas, kurį patys išsišaukėm, kuris mums turės milžiniškas pasekmes, tačiau vakarykštis įvykis peržengė visas ribas“, – dėstė jis.
Parlamentaro teigimu, Lietuvos reputacija krito partnerių akyse, esą galbūt praradome JAV pasitikėjimą, nes, anot jo, prašėm pritaikyti sankcijas Baltarusijos trąšom, tačiau patys jų negalim įgyvendinti.
„Ar priimsite Gabrieliaus Landsbergio, konservatorių partijos pirmininko atsistatydinimą? <...> Kokių skubių veiksmų imsitės ištaisyti šitas klaidas?“ – premjerės Ingridos Šimonytės klausė D.Gaižauskas.
I.Šimonytė: mes tikrai rasime sprendimus
I.Šimonytė leido suprasti, jog dėl G.Landsbergio tolimesnio darbo užsienio reikalų ministro pareigose dar neapsisprendė.
Apie tai daugiau skaitykite čia.
Premjerė prieštaravo D.Gaižausko teiginiui, kad nuo Lietuvos nusisuko sąjungininkai.
„Aš nežinau, iš kur jūs žinote, kad nuo mūsų nusisuko kurie nors mūsų partneriai. Čia yra jūsų teiginys, kuriam aš neturiu absoliučiai jokio patvirtinimo“, – komentavo ji.
„Antras dalykas, jūs labai daug kalbėjote apie netinkamą politiką Baltarusijos atžvilgiu.
Man, tiesą sakant, neaišku iš jūsų klausimo, kolega, kas jums netinka. Nes Lietuvos pozicija Baltarusijos atžvilgiu visą laiką buvo griežta. Kuomet Europos Sąjunga svarstė dėl visų Baltarusijoje gaminamų trąšų sankcionavimo, Lietuva palaikė šitą sprendimą ir tik kitų valstybių narių siūlymu visos trąšos pakete neliko, ir tai jums turėtų būti žinoma“, – pažymėjo ministrė pirmininkė.
Ji teigė nesuprantanti ir to, kuo remdamasis politikas teigia, jog Lietuva JAV prašė įvesti sankcijas „Belaruskalij“.
Lietuva, pasak premjerės, tokį prašymą teikė Europos Sąjungai.
„Jūsų interpretacijų aš nesu pasiruošusi komentuoti“, – atsakė ji ir pabrėžė, jog JAV įvestos sankcijos „Belaruskalij“ negalioja.
Mes turime svarstyti ne sankcijų klausimą, o sutarties galiojimo klausimą.
„Mes turime svarstyti ne sankcijų klausimą, o sutarties galiojimo klausimą. Ir tai yra visiškai kitas klausimas. Ir mes tikrai rasime sprendimus dėl sutarties galiojimo nutraukimo taip, kad Lietuvos Respublikai dėl to kiltų mažiausios finansinės žalos rizika“, – pabrėžė I.Šimonytė.
Apie avansą nežinojo
Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ lapkritį, prieš įsigaliojant JAV sankcijoms, iš Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ priėmė avansą, tad „Belaruskalij“ trąšos per Lietuvą greičiausiai bus eksportuojamos dar bent mėnesį.
Valstybės valdoma įmonė tvirtino, kad apie avansinį mokėjimą buvo informuotos Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijos.
Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis pareiškė apie avansinį mokėjimą nežinojęs, o susisiekimo ministras Marius Skuodis jį pavadino netipiniu, tačiau patvirtino apie jį žinojęs.
