Kaip rašo „Lietuvos žinios“, idėjos autoriai aiškina, kad taip valstybė nustatytų tam tikras „žaidimo taisykles", o ne primestų vieną istorijos matymą.
Prieš kelis mėnesius sudarytos Seimo VIAK pirmininkas „valstietis" Arūnas Gumuliauskas pažymėjo, kad vienas svarbių darbų, kurio imtis planuojama Seimo VIAK, – Istorinės atminties įstatymo projekto rengimas. Parlamentaro nuomone, istorinė atmintis turi atliepti „istorinės tiesos dalykus", kurie negali būti antivalstybiški. Esą kartais ne tik viešojoje erdvėje, bet ir mokslinėje literatūroje matome tam tikrų teiginių, kurie yra antilietuviški ir antivalstybiniai.
„Tačiau tai yra perspektyva ir tam reikia rimtai pasirengti. Kiek žinau, ankstesnėse kadencijose mėginta tokį įstatymą parengti, bet bandymai buvo nesėkmingi. Manau, kad reikia dirbti labai kruopščiai. Vis dėlto daug kur Europoje yra tokie istorinės atminties įstatymai", – kalbėjo jis.
Humanitarinių mokslų daktaras Algimantas Kasparavičius nepritarė Istorinės atminties įstatymo idėjai: „Esu linkęs manyti, kad Lietuvos visuomenė yra gana brandi, išsilavinusi, labai daug žmonių yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, didžioji dalis visuomenės – vidurinį išsilavinimą. Jie puikiai gaudosi šiuose istorijos, istorinės atminties suvokimo reikaluose. Kažką papildomai reglamentuoti, manyčiau, būtų beprasmiška".
