Seimo URK praėjusią savaitę paprašė G.Landsbergio supažindinti su G.Nausėdai pateiktu įslaptintu dokumentu apie Lietuvos ir Kinijos santykius.
LRT Radijo apie jį paklaustas šalies vadovas sakė negalintis atskleisti plano detalių, nes tai – konfidencialus dokumentas.
Užsienio reikalų ministerija pirmadienį neatsakė į klausimus apie tai, ar Seimo URK nariams susipažinti ketinama pateikti minėtą planą.
Jame, kaip remdamasi šaltiniais skelbė naujienų agentūra „Reuters“, nurodyta, kad ginčą su Pekinu būtų galima švelninti ir pakeičiant Taivaniečių atstovybės pavadinimą kinų kalba.
Ja įstaigos pavadinimas skamba kaip „Taivano atstovybė“. Pasak pranešimo, jį norima patikslinti, nurodant, kad tai „Taivano žmonių atstovybė“.
G.Landsbergis praėjusią savaitę aiškino, kad oficialus atstovybės pavadinimas nesikeis, o dėl versijos kinų kalba, kuri nėra oficialus pavadinimas, kalbėjo abstrakčiau.
Anksčiau užsienio reikalų ministras, kalbėdamas apie įtampos su Kinija mažinimo dokumentą sakė, kad prezidentui pateiktas pokalbio, kokį jį įsivaizduoja, su Pekinu planas.
Tąsyk jis pažymėjo, kad Lietuva nėra numačiusi kokių nors atsitraukimo žingsnių.
Svarbu esmė, o ne forma
Seimo URK pirmininkė Laima Liucija Andrikienė sakė, kad užpraėjusią savaitę vykusiame komiteto posėdyje šiek tiek kalbėta apie minėtą planą.
„Kai kuriuos dalykus mes žinome. O kitus, kai tiktai turėsime uždarą posėdį, kuriame dalyvaus ministras, tai ir pratęsime tą temą“, – komentavo ji.
Politikės teigimu, formalaus dokumento pristatymo nebus, Seimo URK posėdžio metu G.Landsbergis pasakys, kas numatyta plane. Jos nuomone, bus diskusija, nes nuomonių dėl to komitete yra įvairių.
L.L.Andrikienė nežino, ar krizės su Kinija deeskalacijos planas yra popieriniu pavidalu.
„Jeigu jis buvo pateiktas prezidentui, aš nežinau, kokiu pavidalu. Jeigu jis ir būtų pateiktas, jis yra slaptas dokumentas. Kaip sakiau, viename iš mūsų uždarų komiteto posėdžių mes jau su ministru trumpai apie tai kalbėjome ir nemanyčiau, kad ten daugiau ko nors yra, negu tai, ką mes jau aptarėme“, – teigė ji.
Tačiau Seimo URK vadovė pakartojo, kad prie šio klausimo komitete bus grįžta – iš ministro norima išgirsti daugiau informacijos ir apsikeisti nuomonėmis apie dalykus, kurie yra minėtame plane.
„Šiuo atveju nėra taip svarbu, ar tai buvo išdėliota kaip koks planas ant popieriaus, ar tiesiog yra tam tikri pasiūlymai, kurie pateikti. Mums svarbu yra esmė, o ne pati forma“, – pažymėjo L.L.Andrikienė.
Šią savaitę Seimo URK posėdis nevyks, nes kai kurie komiteto nariai yra išvykę.
Be to, ir G.Landsbergis šiomis dienomis lankosi kelių Skandinavijos šalių sostinėse: Helsinkyje, Stokholme.
Apaugo gandais
Seimo URK vicepirmininkas „valstietis“ Giedrius Surplys pabrėžė, kad įtampos su Kinija deeskalacijos planas gandais apaugęs labiau nei jo turinys.
„Nes niekas jo nematė. Gandai yra tokie, kad nėra to plano, kaip ir nebuvo Arūno Dulkio 130 žingsnių plano. Kiti gandai yra, kad ten nieko nepasakyta, išskyrus tai, jog reikia prašyti Europos Sąjungos pagalbos dėl Kinijos. Kadangi niekas jo nematė, sunku ką nors ir komentuoti“, – sakė parlamentaras.
Kartu jis teigė nedalyvavęs Seimo URK posėdyje, kuriame, anot L.L.Andrikienės, G.Landsbergis pristatė savo matymą, kaip santykiuose su Kinija „nuleisti garą“.
„Negalėčiau pasakyti, apie ką ten buvo kalbama, bet faktas yra toks, kad to plano, kaip tokio, mes nematėme. Jis nebuvo mums pristatytas. Tai dėl to ir yra paprašyta ministro ateiti ir jį pristatyti. Taip kad kol kas panašiau į tokį, kaip čia pasakyti, atsikalbinėjimą galbūt labiau arba fantaziją kažkokią, kur realiai apčiuopiamų dalykų nėra – ant popieriaus niekas jų nematė“, – kartojo politikas.
G.Surplys stebėjosi ir viešojoje erdvėje sklandančia informacija dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Esą čia viskas taip suvelta, kad sunku atsekti galus.
Viena vertus, G.Landsbergio plane neva lyg ir nekalbama apie atstovybės pavadinimo keitimą. Kita vertus, pats ministras apie tai šneka neaiškiai – gal kinų kalba pavadinimas ir galėtų keistis, bet tai esą taivaniečių reikalas. O prezidentas mano, kad pavadinimą reikėtų keisti.
„Kol kas panašiau į tokį pasimetusių žmonių bandymą apsimesti, kad nieko neįvyko – aš kalbu apie ministrą ir Užsienio reikalų ministerijos vadovybę, negu į kažkokį tikrai realų deeskalacijos planą.
Ir aš suprantu, kad jis nėra lengvas paruošti, kadangi sunku rasti kitų alternatyvų problemos sprendimui, kaip tiktai susitarti su pačia Kinija. O to padaryti nesikalbant su Kinija arba nenorint sugrįžti iš už raudonų linijų, turbūt yra labai sudėtinga“, – vertino G.Surplys.
Kaip normalizuoti santykius?
Paklausta, ar nesutarimų su Kinija deeskalacija vyksta, ar padėtis tokia, kaip buvusi, ir jokio pagerėjimo nejusti, L.L.Andrikienė sakė, kad, jos vertinimu, situacija yra kokybiškai kitokia.
Todėl, kad Europos Komisija Europos Sąjungos vardu kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos spaudimo Lietuvai.
Pasak Seimo URK pirmininkės, Bendrijos išreikštas solidarumas gerokai keičia situaciją.
Be to, kaip minėjo parlamentarė, JAV nedelsdamos pareiškė, kad rems šį ieškinį ir dalyvaus byloje.
Lygiai tą patį esą žada ir Australija.
„Kiek mes žinome iš savo draugų demokratinių valstybių, tokios paramos bus daugiau ir tai yra geri dalykai ir mums labai reikalingi. Tai aš visiškai neabejoju, kad Kinijos Liaudies Respublika tai taip pat vertina.
Kinai tikrai nenorės būti tie, kurie, sakykime, prarastų savo veidą tarptautinėje bendruomenėje, ir kurių reputacija būtų sugadinta, jeigu ta byla praeitų visą procesą ir arbitražas, sakykime, nuspręstų pritaikyti Kinijai sankcijas. Aš manau, kad Kinija to iš tikrųjų neturėtų leisti. Tai irgi yra tiesiog kaip ir signalas, kad judame teigiama kryptimi“, – komentavo L.L.Andrikienė.
G.Surplys pabrėžė, kad iki PPO sprendimo gali praeiti ir dveji, treji metai. Jis aiškino, kad kai kurie mūsų verslai to gali ir nesulaukti.
Seimo URK vicepirmininko teigimu, „valstiečiai“, kuriems jis atstovauja, siūlo keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą.
„Manome, kad tai yra greičiausias ir tikrai negėdingiausias sprendimas. Gėdingiau yra ir toliau apsimetinėti, kad mes nieko nepadarėme, bet tuo pačiu pyktis dabar jau ir su užsienio žiniasklaida, ir vėl toliau pyktis tarpusavyje. Tai pirmas momentas – pakeisti tą pavadinimą. Atstovybė lieka, viskas su ja gerai, mes tikrai palaikome, bet tai nereiškia, kad mes turime dabar susigadinti visiškai santykius su Kinija.
Antras dalykas – vėlgi elementariausias sprendimas bent jau Vakarų visuomenėse būtų prisiimti politinę atsakomybę ir padaryti perkrovimą ministerijos vadovybės. Bet aš suprantu, kad čia ne mes diktuojame madas. Dabartines politinės kultūros madas diktuoja dabartinė Vyriausybė“, – dėstė jis.
Praėjusią savaitę Briuselyje lankęsis, o šią savaitę į komandiruotę JAV vyksiantis G.Surplys sakė, kad jam bus įdomu iš mūsų partnerių tiesiogiai išgirsti, ar tikrai sprendimas dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo buvo su jais derintas.
Jis girdėjo neviešų pasakymų, esą niekas nieko nederino, ir dabar į nepatogią situaciją yra pastatyta ne tik Lietuva, bet ir mūsų partneriai.
-
Politologai: po G.Nausėdos žodžių susvyruos Lietuvos patikimumas partnerių akyse
-
G.Landsbergis veda paralelę tarp Taivaniečių atstovybės ir Lietuvos nepriklausomybės: daug deja vu jausmo
-
Algimantas Šindeikis: Apie romantizuotą Lietuvos užsienio politiką ir Konstituciją (atsakymas D.Žalimui)
-
A.Skaisgirytė: suklydę dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo daugiau neturime klysti
-
Prezidentas G.Nausėda ragina pakeisti Taivano atstovybės Lietuvoje pavadinimą kinų kalba
