„Šiandien to klausimo darbotvarkėj nebus dėl to, kad suprantam, kad konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai balsuos prieš šitą pasiūlymą“, – ketvirtadienį prieš prasidedant Seimo posėdžiui žurnalistams teigė valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis.
Pasak jo, dalis valdančiųjų atstovų Seime ketvirtadienį posėdyje nedalyvaus, nes susitiks su delegacija iš Lenkijos, įskaitant Lenkijos premjerą Mateuszą Morawieckį.
„Šiandien yra posėdis Vyriausybės, kuriame dalyvauja pora ministrų, Seimo narių, premjeras. Mes tiesiog nedrįsim rizikuot šituo įstatymo priėmimu, o opozicija padarys viską, kad to įstatymo nebūtų“, – tikino R.Karbauskis.
Farmacijos įstatymo pataisos dėl valstybinių vaistinių įteisinimo, jo teigimu, į Seimo darbotvarkę grįš kitą savaitę.
Pasiūlymą išbraukti Farmacijos įstatymo pataisų svarstymą iš ketvirtadienio darbotvarkės Seimo posėdžio metu pateikė opozicinės konservatorių ir liberalų frakcijos. Seimas, „už“ balsavus 99 parlamentarams, „prieš“ – 3, 15 susilaikius, tam pritarė.
Farmacijos įstatymo pataisomis siūloma valstybines vaistines steigti ne tik ligoninėse, bet ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, t.y., ir poliklinikose. Tokios vaistinės būtų vadinamos ligoninės vaistinėmis. Jose būtų prekiaujama vaistais ir nuotoliniu būdu.
Jei Farmacijos įstatymo pataisos būtų priimtos, valstybines vaistines būtų galima steigti nuo 2021 metų sausio.
Šį trečiadienį dar kartą pakeitimus svarstęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė kai kurių parlamentarų siūlymams leisti valstybinių vaistinių steigimą nuo 2023 metų.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat atmetė Seimo Teisės departamento argumentus, kodėl valstybinių vaistinių steigimas „iš esmės nedera su bendrąją vaistinių veiklą Lietuvoje“.
Valdantieji tikina, kad naujų vaistinių atsiradimas pagerins vaistų prieinamumą, mažės jų kaina. Tuo tarpu opozicija tuo abejoja, įtaria korupcijos paraiškas, sveikatos sistemos lėšų švaistymą, konkurencijos sumažėjimą.
Opozicija anksčiau yra žadėjusi Seimui leidus steigti tokias vaistines kreiptis į prezidentą su prašymu jas vetuoti, o jeigu to nebus padaryta, bus prašoma Konstitucinio Teismo išaiškinimo.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje dabar 100 tūkst. gyventojų tenka 48 vaistinės, o Europos Sąjungos vidurkis yra 25–27 vaistinės. Gydymo įstaigose veikia 233 didžiųjų tinklų vaistinės.
Paskutinė Europos Sąjungos šalis, kuri turėjo valstybinį vaistinių tinklą, buvo Švedija, bet prieš metus pardavė – „Apoteksgruppen“ įsigijo „Vilniaus prekybos“ grupės bendrovė „Euroapotheca“.
Seimo valdyba buvo užsakiusi pataisų dėl valstybinių vaistinių ekspertinį vertinimą, tačiau juo buvo suabejota. Ekspertizę atlikęs ir pakeitimus sukritikavęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas apkaltintas suinteresuotumu, nes tarp jo rėmėjų yra „Eurovaistinė“ ir „Gintarinė vaistinė“ bei farmacijos kompanija „Berlin-Chemie Menarini“.
Vyriausybė 2019 metų kovą yra pritarusi pataisoms, kurios atvertų kelią ligoninėse ir kitose sveikatos įstaigose steigti valstybines vaistines.
Konkurencijos taryba teigia, kad pataisomis siekiama įteisinti valstybių vaistinių tinklo sukūrimą, taip pat įžvelgia galimus interesų konfliktus, skaidrumo ir investavimo regione patrauklumo problemas bei korupcijos rizikas.
Vaistinių atstovai sako, kad tokių vaistinių steigimas labiausiai smogs nedidelėms vaistinėms rajonuose, jos dirbtų išskirtinėmis sąlygomis: patalpos, vaistų laikymo ir saugojimo įranga nekainuos, darbuotojai bus išlaikomi iš biudžeto.
Šiuo metu ligoninės vaistinės neturi teisės vaistų parduoti bet kam, jos skirtos tik stacionariai besigydantiems ligoniams.
