Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „darbietis“ Petras Narkevičius Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais siūlo nuo kitų metų 310 eurų NPD taikyti tik mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, uždirbantiems mažiau nei minimali alga – ji nuo liepos sieks 380 eurų.
Paskaičiuota, kad tokiu atveju dirbančio žmogaus, kuriam būtų pritaikytas NPD, pajamos į rankas per mėnesį didėtų apie 17 eurų.
Biudžeto ir finansų komiteto narys liberalas Kęstutis Glaveckas sako, kad tokios pataisos „nieko neduos“.
„30-50 centų vidutinių pajamų per dieną padidėjimas neišspręs žmonių skurdo ir mažų darbo užmokesčių problemos“, – BNS teigė K.Glaveckas, siūlantis mažinti viešojo sektoriaus finansavimą bei stengtis pritraukiant investicijų.
Konservatorius Andrius Kubilius sako, kad NPD ir MMA reikia suvienodinti: „Tai reikia daryti siekiant sumažinti darbo jėgos apmokestinimą“. Tačiau jis akcentuoja, kad dėl NPD ir MMA suvienodinimo biudžetas praras daug pajamų.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 748 euro – 6,9 proc. daugiau nei 2015-ųjų tuo pat laiku.
Dabar 200 eurų siekiantis NPD taikomas tik tada, jeigu žmogaus mėnesio pajamos yra mažesnės negu MMA – iki 350 eurų.
Valdantieji Politinėje taryboje šią savaitę taip pat sutarė, kad nuo kitų metų turėtų didėti ir papildomas NPD – nuo 120 iki 200 eurų – jis būtų taikomas už kiekvieną vaiką, o į šeimos gaunamas pajams nebūtų atsižvelgiama. Kol kas dėl tokio pasiūlymo Seime pataisos neregistruotos.
