Susisiekimo ministerijos parengtos įstatymo pataisos į Seimą atkeliavo po to, kai rugsėjo viduryje Registrų centras nutraukė keliolika metų trukusią praktiką ir atsisakė teikti duomenis žiniasklaidai.
Už įstatymo projektą patekimo metu balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 2 parlamentarai, susilaikė 8 Seimo nariai. Kaip balsavo Seimo nariai galite pamatyti ČIA.
Dabar įstatymą svarstys Ramūno Karbauskio vadovaujamas Kultūros komitetas. Papildomas komitetas bus Agnės Širinskienės vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Po kilusio skandalo Vyriausybė patvirtino laikinus sprendimus, kuriais Lietuvos žurnalistams sugrąžinama neatlygintina prieiga prie dalies Registrų centro duomenų. Ši tvarka galios, kol Seimas priims įstatymą.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis Seime tvirtino, kad ateities tikslas yra duomenis atverti ne tik žurnalistams, bet ir visai visuomenei: „Ateityje prieisime klausimą dėl šių registrų atvėrimo plačiajai visuomenei.“
Seimui teikiamame įstatymo projekte nustatoma, jog į neatlygintiną Registrų centro duomenų teikimą gales pretenduoti žurnalistai, per paskutinius 12 mėnesių nepadarę rimto profesinio nusižengimo ar du kartus nepažeidę etikos kodekso. Į duomenis pretenduoti negalės ir žiniasklaidos priemonės, priskirtos neetiškų visuomenės informavimo priemonių kategorijai.
Tačiau dabar siūlomomis įstatymo pataisomis žurnalistams bus grąžinta prieiga ne prie visų duomenų. Didelė dalis svarbių duomenų, kurie anksčiau buvo prieinami žurnalistams, lieka po užraktu. Žurnalistai negalės gauti archyvinių duomenų apie nekilnojamąjį turtą ir įmonių akcininkus. Šie duomenys žurnalistiniams tyrimams yra labai svarbūs. Politikai žada dėl to peržiūrėti teisės aktus, bet nėra aišku, kada tai bus padaryta.
Antradienį susisiekimo ministras Rokas Masiulis Seime pripažino, jog Seimui teikiamas įstatymų paketas turi spragų, nes dalis duomenų žurnalistams vis tiek liks neprieinami. Jis tvirtino, kad teisės aktai bus vėl keičiami.
„Mano nuomonę tie duomenys turi būti atverti. Mes teiksime šį pasiūlymą“, – kalbėjo R.Masiulis.
Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius Seime tvirtino, jog laukia politinio sprendimo, tik tuomet galėtų atverti visus duomenis.
Antradienį premjeras Saulius Skvernelis Seime aiškinosi dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo, kuriame buvo svarstomas klausimas, susijęs su žurnalistais, įrašo. Premjeras teigė, kad įrašo sunaikinimas atitinka teisės aktus, o visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti.
Premjeras taip pat tvirtino, kad žurnalistai duomenis iš Registrų centro anksčiau gaudavo neteisėtai. Komentuodamas situaciją, kai didelė dalis duomenų žurnalistams liko nepasiekiami net po Vyriausybės teisės aktų pakeitimų, kuriais jis gyrėsi, ministras pirmininkas teigė, kad teisės aktai galėtų būti dar kartą keičiami.
„Jeigu yra toksai poreikis, tikrai mes esam pasiryžę svarstyti. (...) Nematau nieko blogo, jeigu jie būtų atverti. Bet tai turi būti numatyta įstatymiškai. Visiems“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Sunaikinto įrašo istorija
Primename, kad Vyriausybė atsisakė paviešinti ir vėliau sunaikino pasitarimo garso įrašą, kurio prašė žurnalistai iš skirtingų žiniasklaidos priemonių.
Tame pasitarime buvo svarstomos Susisiekimo ministerijos ir ministro Roko Masiulio iniciatyvos atverti viešus duomenis žurnalistams, po to kai Registrų centras staiga atsisakė žurnalistams teikti duomenis ir nutraukė keliolika metų taikytą praktiką. Dalis R.Masiulio siūlymų tame pasitarime buvo grąžinti tobulinti, dalis – atmesti.
15min žiniomis, šiame pasitarime premjeras S.Skvernelis spalvingai pasisakė apie žodžio laisvę ir pats prieštaravo susisiekimo ministro R.Masiulio siūlymams. Tai 15min patvirtino ir pasitarime dalyvavusi Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė.
Žurnalistų sąjunga dėl Vyriausybės atsisakymo suteikti pasitarimo įrašą rengia kreipimąsi į teismą. Kompetentinga institucija – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra išaiškinusi, kad žurnalistai turi teisę susipažinti su įrašu, o neteikdama informacijos Vyriausybė trukdo žurnalistams vykdyti profesinę pareigą ir informuoti visuomenę.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas yra atskleidęs tikslų laiką, kada buvo sunaikintas minėtas įrašas. Dėl šios informacijos atskleidimo Vyriausybė pradėjo tarnybinį tyrimą. Tačiau įrašo sunaikinimo laikas yra svarbi detalė, kuri rodo, kad Vyriausybė įrašą ištrynė jau žinodama išaiškinimą, kad jis yra svarbus visuomenei.
Įrašas buvo sunaikintas nepaisant ir pačios Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamento. Naujienų agentūra BNS atskleidė, kad reglamentas numato, jog Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų skaitmeniniai įrašai turi būti laikomi duomenų saugyklos kataloguose, o pasibaigus kalendoriniam mėnesiui – perkeliami ir saugomi Vyriausybės kanceliarijos archyve. Kanceliarija teisinasi, esą kiti reglamentai yra aukščiau ir įrašų saugoti neįpareigoja.
Vyriausybė pareiškė atsisakanti atkurti sunaikintą pasitarimo įrašą, nes „garso įrašo atkūrimas nėra reglamentuotas, todėl (Vyriausybė – 15min) neturi pagrindo spręsti dėl jo atkūrimo.“
Vyriausybės kanceliarija teigė, kad garso įrašai susinaikina automatiškai. Tačiau atsisakė parodyti, kaip įrašai yra naikinami, nes tai, pasak Vyriausybės, susiję su kibernetiniu saugumu. Vyriausybė žurnalistams nebeteikia jokių detalių apie įrašo sunaikinimo aplinkybes, motyvuodama, jog tai – saugumo klausimas.
