Konsultacijas dėl interpeliacijos R.Tamašunienei inicijavusios Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) seniūno pavaduotojas Jurgis Razma apie tai jau pasikalbėjo su kelių kitų parlamentinių jėgų atstovais.
Pavyzdžiui, su Seimo opozicijos lyderiu socialdemokratu Juliumi Sabatausku ir valdančiosios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) frakcijos seniūnu Rimantu Sinkevičiumi. Taip pat bus teiraujamasi opozicinių liberalų nuomonės šiuo klausimu.
Tarp R.Tamašunienei reiškiamų priekaištų dėl situacijos, susiklosčiusios kilus gaisrui padangų perdirbimo gamykloje Alytuje, J.Razmos teigimu, yra nusišalinimas nuo atsakomybės, vangokas reagavimas į situaciją, nepakankamas rūpestis žmonių sveikata.
„Dabar komentuojant Černobylio avarijos atvejį pabrėžiama, kad sovietiniais laikais žmonės nelabai rūpėjo, bet, panašu, kad kai kuria prasme galima tą pasakyti ir dabar. Nes žmonės, kuriuos pasiekė dūmų tarša, nebuvo tinkamai informuoti, nebuvo tinkamo perspėjimo apie žalą sveikatai, evakuacijos ir taip toliau“, – komentavo konservatorius.
Dabar komentuojant Černobylio avarijos atvejį kaip tik pabrėžiama, kad sovietiniais laikais žmonės nelabai rūpėjo, bet, panašu, kad kai kuria prasme galima tą pasakyti ir dabar.
Pasiuntė žinią ir valdantiesiems
Pasak J.Razmos, laikas organizuoti interpeliaciją šiuo metu yra nedėkingas.
„Visos frakcijos yra pabirusios. Nevyksta Seimo posėdžiai, tiesiog frakcijos nesirenka į posėdžius. Formalius sprendimus sudėtinga priimti. Net mūsų pačių frakcija vargu ar rinksis į posėdį be lapkričio pradžios, kai Seime vėl prasidės posėdžiai. Tai kažkokius formalius sutarimus apsunkina“, – sakė jis.
J.Razmos teigimu, kai kurių parlamento frakcijų seniūnai iš principo sutinka, kad yra pagrindo pradėti interpeliaciją R.Tamašunienei. Mintyje jis turėjo Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūną Julių Sabatauską.
„Dar perdaviau tą mintį vienos iš valdančiųjų frakcijų vadovui Rimantui Sinkevičiui. Žinoma, kokio nors pritarimo iš jo negavau, bet pasižadėjo, kad ir jie frakcijoje tai pasvarstys“, – pasakojo konservatorius.
Su Liberalų sąjūdžio atstovais J.Razma šio klausimo dar neaptarė. Tačiau iš jų atstovo parlamentaro Simono Gentvilo kalbų jis suprato, kad ir liberalai reiškia kaltinimus R.Tamašunienei.
J.Razma svarstė, kad jeigu procesas dėl interpeliacijos ministrei būtų pradėtas, prie to galbūt prisijungtų ir pavieniai Mišrios Seimo narių grupės atstovai.
„Čia jau vėliau, matyt, reikėtų jų kiekvieno asmeniškai teirautis“, – komentavo jis.
Tiesa, J.Razma pripažino, kad galimos interpeliacijos R.Tamašunienei procesą gali apsunkinti tai, kad pastaruoju metu visus išvargino klausimas dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo.
Nuomonės išsiskiria
R.Sinkevičius sakė, kad Seimo socialdarbiečiai klausimą dėl galimos interpeliacijos R.Tamašunienei greičiausiai aptars pirmadienį. „Aptarsime pasiūlymą. Bet aš asmeniškai nematau pagrindo R.Tamašunienės interpeliacijai“, – pabrėžė jis.
Anot R.Sinkevičiaus, priekaištus, kuriuos vidaus reikalų ministrei žeria opozicija, tarkime, kad ji „nesuvaldė viešosios erdvės“, visada galima pritempti.
„Na, nesuvaldė viešosios erdvės. Ką dabar padarysi? Patirties stoka, ką dabar? Ar ji išardė priešgaisrinės apsaugos sistemą, ar ji ką nors radikaliai pakeitė, ar nuėmė jų funkcijas gesinti gaisrą? Nieko to nenutiko“, – dėstė socialdarbietis.
R.Sinkevičius pakartojo nemanantis, kad R.Tamašunienė padarė ką nors blogo.
„O kad galėjo padaryti geriau, tai visada yra įmanoma. Už vieną muštą dešimt nemuštų duoda. Manau, kad ta patirtis jai pravers tobulėjant“, – komentavo jis.
Už vieną muštą dešimt nemuštų duoda. Manau, kad ta patirtis jai pravers tobulėjant.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija taip pat dar neaptarė klausimo dėl galimos interpeliacijos R.Tamašunienei. Frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen mato pagrindą išsamiau analizuoti situaciją dėl gaisro Alytuje.
Jai akivaizdu, kad vietos valdžia šios nelaimės akivaizdoje atrodo labai nuoširdžiai besistengianti susitvarkyti. Tuo metu centrinė valdžia – mažų mažiausiai vangiai.
„Akivaizdu, kad tokiems dalykams, tokiems atvejams pas mus nėra pakankamai pasiruošta. Ateityje šitie dalykai turėtų keistis. Ar tai pagrindas kalbėti apie interpeliaciją ministrei? Vėlgi nenoriu kalbėti už visą Liberalų sąjūdžio frakciją. Mes tikrai šitą klausimą apsvarstysime ir artimiausiomis dienomis turėsime atsakymą“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Akivaizdu, kad tokiems dalykams, tokiems atvejams pas mus nėra pakankamai pasiruošta. Ateityje šitie dalykai turėtų keistis.
J.Sabatausko teigimu, socialdemokratai klausimą dėl interpeliacijos R.Tamašunienei svarstys artimiausiame frakcijos posėdyje. Jis pats pasisako už interpeliaciją.
Atsistatydinti reikalaujama peticija
Klausimas dėl interpeliacijos R.Tamašunienei, J.Razmos manymu, bus aktualus ir užgesinus gaisrą. Nes problema – ne tik dėl gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje gesinimo, bet ir pasekmių, atsiradusių Vyriausybei neefektyviai reagavus į šią nelaimę.
„Tos pasekmės – poveikis sveikatai, nuostoliai įmonėms, teritorijos užterštumas – jos dar ilgai bus skaudžios ir čia taip niekas nesibaigs su gaisro užgesinimu. Jeigu būtų tik užtrukęs gaisro gesinimas, čia būtų ne per didžiausia problema“, – akcentavo opozicijos atstovas.
Aiškindamas, kodėl norima reikalauti būtent R.Tamašunienės atsakomybės, J.Razma teigė, kad už ekstremalias situacijas valstybėje yra atsakingas vidaus reikalų ministras.
„Jis turi koordinuoti visų kitų struktūrų reagavimą. Dėl to jai šiuo atveju ir tenka esminė atsakomybė“, – pabrėžė jis.
Tai, kad R.Tamašunienė ministrės pareigas pradėjo eiti prieš du mėnesius, J.Razmos nuomone, nieko nereiškia.
Esą šiuo atveju nederėtų kalbėti apie jos atsakomybę už atsakingų struktūrų pasirengimą krizinėms situacijoms, apsirūpinimą priemonėmis ir panašiai, nes tai yra ilgesni procesai.
„Bet už reagavimą į situaciją, nepaisant kiek laiko žmogus eina ministro pareigas, vis tiek atsakomybė tenka. Į tas pareigas, manyčiau, vis tik turi ateiti labiau pasiruošę žmonės. Mes iš karto kėlėme klausimą, kad bus problemų su ministrais, kurie nebuvo ruošęsi tokioms pareigoms“, – sakė konservatorius.
Į tas pareigas, manyčiau, vis tik turi ateiti labiau pasiruošę žmonės.
Be to, kaip priminė J.Razma, ministrės atstatydinimo reikalauja ir dalis gyventojų. Internete sukurta peticija, raginanti R.Tamašunienę pasitraukti iš pareigų. Ketvirtadienio po pietų ją buvo pasirašę daugiau kaip 32 tūkstančiai žmonių.
„Mes, kaip politikai, privalome reaguoti ir į žmonių poziciją, kuri yra išreikšta elektroninėje peticijoje, kurią pasirašė gana daug žmonių. Nors formaliai įstatyminės pareigos nagrinėti tą peticiją, aišku, nėra, bet moralinė pareiga, matyt, tikrai yra“, – įsitikinęs J.Razma.
Su R.Tamašuniene telefonu susisiekti nepavyko. Tačiau vidaus reikalų ministrė anksčiau yra sakiusi, kad atsakomybės nesikratys. Klausimą dėl to, ar ji toliau gali eiti pareigas, esą turi spręsti vadovai.
