„Aš pateiksiu savo matymą šios pažymos turinio, o jūs galėsit man užduoti klausimus“, – žurnalistams Seime sakė ji.
Klausiama, ar bendraudama su Rusijos diplomatais jautė, kad ja būtų manipuliuojama, ar kad ji būtų šantažuojama, Seimo narė tai neigė.
„Ne, kas liečia mane, tai ne. Nebuvo jokių veiksmų. Atėjo pažyma ir taškas.
Aš galėjau susipažinti ir tęsti savo darbą, todėl, kad tas priėjimas prie slaptos dokumentacijos, jis mano darbe Seime nereikalingas, todėl galėjau tiesiog tęsti savo darbą“, – komentavo I.Rozova.
„Jeigu žinočiau, kad turiu kažkokių nuodėmių, jūs galit tai suprasti, mano prašymo to (dirbti su įslaptina informacija – 15min) ir nebūtų. O plačiau apie tą situaciją – rytoj papasakosiu“, – pridūrė Seimo narė.
Ji sakė mananti, kad parlamentinis tyrimas dėl jos ryšių bus objektyvus ir komitetui žadėjo pateikti visus duomenis.
Anksčiau I.Rozova savo ryšių su Rusijos diplomatais nekomentavo. Kalbėdama apie tai, kodėl prašydama leidimo dirbti su įslaptinta informacija klausimyne apie ryšius neužsiminė, politikė teigė nesupratusi, „ką ten reikia pažymėti“.
I.Rozova šiuo metu yra dviejų Seimo komitetų narė, keletą mėnesių 2017–2018 metais ėjo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko pavaduotojos pareigas. Tuomet leidimas dirbti su įslaptina informacija jai buvo reikalingas.
I.Rozova yra Rusų aljanso narė, šiuo metu dirba Seimo Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškos šeimų sąjungos frakcijoje. Parlamentarės bendražygis Zbignevas Jedinskis antradienį Seime rengė spaudos konferenciją apie politikų sąsajas su užsienio slaptosiomis tarnybomis. Konferencijos I.Rozova nepraleido.
Po pateikimo procedūros tyrimo dėl I.Rozovos ryšių klausimas dabar kelsis į NSGK, dėl to Seimas balsuos dar du kartus.
Tyrimą dėl I.Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gautos informacijos netinkamo panaudojimo ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą inicijavo tas pats Seimo NSGK.
Komitetas siekia aiškintis, ar I.Rozovos ryšiai ir veikla nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus, nesukėlė ar nesukelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat – ar fakto, kad Seimo narė galimai bandė nuslėpti ryšius su Rusijos diplomatais ir šių ryšių pobūdį, pakanka inicijuoti jos apkaltos procesą.
NSGK žada siekti nustatyti, kokiais būdais Rusijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos, saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su I.Rozova, siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą, ar į tai buvo įtraukti ir kiti Lietuvos politikai, jei taip – kokie.
Komitetas nori tirti ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, kitų parlamentarų, žinojusių apie I.Rozovos ryšius, atsakomybę bei galimybes organizuoti jų apkaltą – ar priimti sprendimai buvo savalaikiai ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą, ar įslaptinta informacija apie I.Rozovą nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių tikslų.
Opozicija baiminasi, kad tyrimas, jei jį atliks NSGK, nebus objektyvus.
„Nutarimo projektas, kuriuo pavedama NSGK atlikti tyrimą [...], iš esmės paveda komitetui tirti tuos pačius Seimo narius, kurie yra komitete. Jeigu teisingai supratau [...], kai kurie komiteto nariai galbūt bus nušalinti to pačio komiteto. Dar vienas momentas – šiame komitete neatstovaujamos visos Seimo frakcijos“, – Seimo posėdžio metu po balsavimo kalbėjo opozicijos lyderis Julius Sabatauskas.
Jis pasiūlė, kad tyrimą atliktų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nors kartu su parlamentare Rasa Budbergyte yra registravęs kitokią iniciatyvą – siūlo, kad situaciją aiškintųsi laikinoji tyrimo komisija iš 12 Seimo narių, turinčių teisę dirbti su įslaptinta informacija.
Mes pataisysime šitą nutarimo projektą ir tikrai padarysim taip, kad komitetas netirs pats savęs.
„Mes atsižvelgsim į Teisės departamento siūlymus, į išgirstus pasiūlymus Seime. Mes pataisysime šitą nutarimo projektą ir tikrai padarysim taip, kad komitetas netirs pats savęs“, – pažadėjo Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas.
Seimas balsuodamas nutarė, kad klausimo dėl tyrimo imtųsi NSGK, o ne J.Sabatausko įvardytas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Tyrimą NSGK planuoja užbaigti iki lapkričio 6 dienos.
Informacija apie I.Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais paaiškėjo po to, kai Seimo NSGK pradėjo aiškintis jos dalyvavimo Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos sesijoje Gruzijoje šių metų birželį aplinkybes.
VSD duomenimis, I.Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi dėl finansinės paramos parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui, aptarė galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, bendravo su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Su informacija apie I.Rozovą prieš pusantrų metų susipažinęs V.Pranckietis teigė „viską padaręs tiek, kiek turėjo padaryti“ ir dėl veiksmų esą konsultavęsis su tuomečiu Seimo NSGK pirmininku V.Baku.
Pastarasis tikino negalėjęs paviešinti slaptos informacijos. Esą jo darbas buvo užtikrinti, kad su ja galėtų susipažinti tik Seimo NSGK nariai.
„Kalba, kad aš neviešinau, slėpiau, yra didelis melas“, – kalbėjo jis.
