Prezidentūros įsitikinimu, tai leistų kasmet sutaupyti bent dešimtadalį viešiesiems pirkimams skiriamų lėšų – maždaug 500 mln. eurų.
Įstatymo pakeitimai apima valstybės viešųjų pirkimų strategiją, jų centralizavimą, nedidelės vertės pirkimų supaprastinimą bei efektyvesnį ikiteisminį ginčų dėl vykstančių pirkimų procedūrų nagrinėjimą.
Prezidentas siūlo sukurti profesionalių centrinių perkančiųjų organizacijų tinklą, taip geriau išnaudojant specialistų kompetenciją, naudojant geriausiai organizacijų poreikius ir tiekėjų galimybes atitinkančius pirkimo būdus, sumažinant prielaidas korupcijai ir konkurencijos ribojimams.
Prezidentūra siūlo neskelbiamų pirkimų ribą padidinti iki 30 tūkst. eurų, o sutarčių žodžiu vertė siektų iki 10 tūkst. eurų.
Taip pat siūloma nuo viešųjų pirkimų procedūrų atleisti nedideles perkančiąsias organizacijas, kurios per metus pirkimams bendrai skiria ne daugiau kaip 30 tūkst. eurų.
Pasak prezidentūros, tokiu būdu daugiau dėmesio būtų skiriama didelės vertės, kompleksiškiems pirkimams. Pastariesiems šiuo metu išleidžiama maždaug 80 proc. nuo visų viešiesiems pirkimams skiriamų lėšų, tačiau jie sudaro tik maždaug 1 proc. visų pirkimų procedūrų.
Įstatymo pakeitimais taip pat siūloma numatyti, kad ikiteismine tvarka ginčus tarp tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų dėl vykdomų viešųjų pirkimų spręstų Viešųjų pirkimų tarnyba.
Šios tarnybos kompetencija leistų ginčus išspręsti kokybiškai ir operatyviai, sudarytų sąlygas tinkamai įvykdyti pirkimų procedūras bei sumažinti teismuose nagrinėjamų ginčų skaičių, sako prezidentūra.
