Medinės bažnyčios ir koplyčios, sinagogos, cerkvės ir mečetės yra išskirtinis ir savitas Lietuvos kultūros paveldo įnašas į Europos architektūros ir sakralinio meno paveldo lobyną. Deja, dėl savo medžiaginių savybių medinis paveldas yra labai pažeidžiamas, jam ypač gresia gaisro ar tyčinio padegimo pavojus. Per pastaruosius dešimtį metų Lietuvoje užsiliepsnojo 12 sakralinių pastatų, iš kurių 5 – Labanoro, Balbieriškio, Kulautuvos, Ceikinių bažnyčios ir Tytuvėnų vienuolynas – buvo visiškai arba didžiąja dalimi ugnies sunaikinti.
„Po visus mus sukrėtusio Paryžiaus Dievo Motino katedros gaisro yra tinkamas laikas savęs paklausti, ar viską padarėme, kad mums istorijos patikėti unikalūs architektūros ir meno paminklai nepražūtų liepsnose – taip ne vieną jau esame praradę,“ teigia Mantas Adomėnas.
Šiuo metu medinio sakralinio paveldo apsaugai lėšos skiriamos per Kultūros paveldo departamentą, numatant lėšas „Paveldotvarkos programoje“ – „Apsaugos techninių priemonių įrengimo darbų“ dalyje, kurią tvirtina Kultūros ministras. 2018 m. šiai programai buvo skirta 96,27 tūkstančiai eurų. Seimo narys įsitikinęs, kad šiai programai prasminga skirti didesnį finansavimą, nes dabar skiriamų lėšų užtenka vos vienam kitam pastatui per metus. „Taip „krapydami“ lėšas nespėsime paskui nelaimes ir padegėjus. Čia tas pat, kaip su sodo laistytuvu gesinti gaisrą“, teigė Seimo narys, „Susiimkime ir bent šioje kultūros paveldo apsaugos srityje padarykime realų pokytį.“
Įregistruotame nutarime Vyriausybė raginama imtis konkrečių veiksmų apsaugoti Lietuvos medinį sakralinį paveldą nuo sunaikinimo grėsmės – pavyzdžiui, kaip įmanoma greičiau įvesti gaisro signalizaciją ar pakeisti pavojingos būklės instaliacijas, – o taip pat 2020 m. biudžete numatyti daugiau lėšų „Paveldotvarkos programai“.
Po Manto Adomėno inicijuoto nutarimo tekstu pasirašė ir Seimo nariai Eugenijus Jovaiša, Rima Baškienė, Algirdas Butkevičius, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Emanuelis Zingeris bei Aušra Maldeikienė.
