Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) politikų registruotas įstatymas galbūt leistų stabdyti valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ jau pradėtus statyti atliekų deginimo jėgainių projektus Vilniuje ir Kaune.
Pataisos nurodo, kad Vyriausybė galėtų pati apsispręsti, ką daryti su jau vykdomais projektais, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus.
Įstatymo kritikai teigia, kad priėmus teisės aktą, Lietuvoje surasti jėgainių statybai tinkamą vietą būtų apskritai neįmanoma.
Už įstatymo projektą svarstymo stadijoje balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 14 parlamentarų, susilaikė – 20. Kaip balsavo Seimo nariai galite pamatyti ČIA.
Įstatymo pataisas palaikė visi 45 posėdyje dalyvavę „valstiečių“ frakcijos nariai, taip pat už projektą balsavo visi „tvarkiečiai“ ir „socdarbiečiai“. Pataisoms nepritarė liberalų frakcija – jie balsavo prieš arba susilaikė. Kitų frakcijų nuomonės nebuvo vieningos. Įstatymo projektui liko pereiti dar vieną priėmimo stadiją.
Atliekų deginimo jėgainių projektų stabdymas Lietuvai atneštų šimtus milijonų eurų nuostolių, reikėtų grąžinti milijoninę Europos paramą.
„Aš siūlau iškviesti premjerą, kad jis aiškiai pasakytų, kokia yra Vyriausybės pozicija, kad aiškiai žinotume, ar Vyriausybė yra pasiruošusi stabdyti pagal dabar pateiktas pataisas tuos jau pradėtus projektus“, – svarstymo metu kalbėjo konservatorius Andrius Kubilius.
LVŽS narė Virginija Vingrienė ragino kolegas palaikyti įstatymo projektą. Ji teigė, kad gyventojai priešinasi minėtų jėgainių statybai ir yra susirinkę daug parašų, kad deginimas yra atgyvenusi technologija, o statomi deginimo pajėgumai, jos nuomone, yra pertekliniai.
„Lietuva šiandien eina pačiu primityviausiu, bet pačiu lengviausiu keliu“, – sakė V.Vingrienė.
Liberalas Simonas Gentvilas teigė nepritariantis tokioms įstatymo pataisoms. Politikas tvirtino, kad Vyriausybė ir Seimas turėtų nustoti žaisti su milijoniniais valstybinės reikšmės projektais ir pagaliau padėti tašką šioje istorijoje.
„Valstybė apsijuoks <...> aiškiai Vyriausybės išvadoje yra įvardinta, pats finansų ministras, aplinkos ministras yra pasakę, kad 160 milijonų eurų – tokia žala yra, jeigu nutraukinėjame projektus“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Atliekų deginimo jėgainių projektus Seimo posėdyje ėmė kritikuoti ir Artūras Skardžius.
„Tegul tai būna ne pelno siekiantys projektai. <...> O pelnysis iš tų pačių atliekų turėtojų, degindami atliekas ir imdami vartų mokestį“, – replikavo A.Skardžius.
Vyriausybė pateikė neigiamą išvadą
Šios įstatymo pataisos Seime svarstomos jau ilgą laiką. Anksčiau Vyriausybė įstatymo projektui buvo pateikusi neigiamą išvadą. Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komitetas Vyriausybės išvadą atmetė.
„Negalima reikalauti to, kas neįmanoma, nes Lietuvoje nerasite vietos, kur 20 kilometrų spinduliu nebūtų nė vieno miestelio. <...> Šitas projektas neturi jokios ateities“, – Aplinkos apsaugos komitete yra kalbėjęs finansų ministras Vilius Šapoka. Jo parašas yra ant neigiamos Vyriausybės išvados LVŽS politikų įstatymo projektui.
Taip pat išvadoje teigiama, jog pagal esamą Europos Sąjungos šalių patirtį, atliekų deginimo įrenginiai statomi miestų teritorijose.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas atmetė tokią Vyriausybės išvadą. Komiteto pirmininkas, LVŽS atstovas Kęstutis Mažeika tuomet sakė, jog premjeras yra kitokios nuomonės: „Kiek teko ir su premjeru kalbėti, yra naujų faktų, naujų argumentų. <...> Ir premjeras tikrai nėra tos nuomonės, kuri lygtai būtų čia aprašyta.“
Kalbėjo „Danpower Baltic“ lobistų žodžiais
15min dar vasarą publikavo žurnalistinį tyrimą apie „Danpower Baltic“ įtaką LVŽS Seimo nariams. Tyrimas atskleidė, kad premjeras Saulius Skvernelis ir su juo susiję Seimo nariai jau kelerius metus skleidžia abejones dėl valstybinių atliekų deginimo jėgainių.
LVŽS atstovai viešai kalba esą atliekų deginimas nuodys gyventojus, esą gali pritrūkti deginimui tinkamų atliekų, esą naujųjų jėgainių pagaminta šiluma bus perteklinė, esą projektai – korupciniai.
Tačiau šiuos teiginius sakydami politikai ignoruoja valstybės institucijų informaciją ir remiasi įmonės „Danpower Baltic“ interesus atstovaujančių lobistų argumentais bei šios verslo grupės apmokėtais tyrimais.
Svarbu paminėti, kad valstybės projektai būtų pagrindiniai šios privačios bendrovės konkurentai. „Danpower Baltic“ yra didžiausi nepriklausomi šilumos gamintojai šalyje. Taigi, paprastai tariant, verslo grupė yra tiesiogiai suinteresuota, kad valstybė apsigalvotų dėl atliekų deginimo jėgainių.
