TAIP PAT SKAITYKITE: A.Navickas: didesnė dalis TS-LKD frakcijos palaikytų partnerystės įstatymą.
Pataisas dėl partnerystės registravo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vedlė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis.
Taip pat – premjerė Ingrida Šimonytė, jos kolega konservatorių frakcijoje Andrius Navickas, Laisvės partijos atstovai Tomas Vytautas Raskevičius ir šios frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė bei Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
-
Seimo pirmininkė: partnerystės įteisinimui paramos ieškosime ir opozicijos gretose
-
A.Armonaitė apie Partnerystės įstatymą: dar niekada nebuvome taip arti realių sprendimų
-
LVŽS ragina Seimą nesvarstyti valdančiųjų parengto Partnerystės įstatymo projekto
-
Seimo pirmininkė: koalicijoje yra sutarimas dėl Partnerystės įstatymo
Nežada, kad socialdemokratai bus vieningi
Parašą padėjo ir opozicionierius Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, nors, pasak jo, tarp kolegų bendro sutarimo dėl partnerystės nėra.
„Socialdemokratų partija ne vieningai palaikys šitą įstatymą. Ten pasirašė Algirdas Sysas, ne frakcija“, – 15min komentavo jis ir pabrėžė, kad pataisas tikrai palaikys ne visi socialdemokratai.
Paklaustas, o kodėl pats palaikys, A.Sysas tikino visada kalbėjęs, kad partnerystės institutas turi būti įtvirtintas.
„20 metų buvo Civilinis kodeksas priimtas, kuriam yra nuoroda, kad bus įstatymas. Tai 20 metų mes vis ieškom geresnių variantų, bet niekas geresnių nepasiūlė“, – dėstė politikas.
Siūloma, kad Partnerystės įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos.
Turėtų išspręsti praktines problemas
Teikiamu projektu partnerystė apibrėžiama kaip oficialiai registruotas „dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, su tikslu sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius, grindžiamus pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.
Įstatymas turėtų sureglamentuoti nesusituokusių, tačiau bendrai gyvenančių asmenų turtinius ir neturtinius santykius, juo bus bandoma spręsti šias praktines kartu gyvenančių partnerių problemas:
- sukuriama galimybė pripažinti bendrą dalinę nuosavybę arba, esant poreikiui, nustatyti kitokį, abi puses tenkinantį bendros nuosavybės turto teisinį režimą;
- leidžiama paveldėti be papildomų mokesčių;
- sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai, t. y. pagarba, lojalumas, partnerio išlaikymo pareiga partnerystės nutraukimo atveju;
- leidžiama pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę;
- galimybė įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais;
- galimybė atstovauti partneriui sveikatos priežiūros srityje;
- teisė gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją;
- galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.
Įvaikinimo klausimas neliečiamas
Projekte numatyta, kad partnerystė įsigaliotų nuo jos registravimo, taip pat nustatyta, kad ji galėtų būti registruojama remiantis teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai partnerystės santykiai.
Partnerystė abiejų partnerių sutarimu galėtų būti nutraukiama notaro tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų.
Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, bendrą susitarimą dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių turėtų patvirtinti teismo sprendimu.
Norėdamas partnerystę nutraukti vienašališkai partneris turėtų kreiptis į teismą.
Partnerystės įstatymo projekte nėra siūloma keisti dabartinio teisinio reglamentavimo dėl įvaikinimo.
Partnerystės instituto kritikai yra išsakę nuogąstavimų, kad su Partnerystės įstatymu būtų sudaryta galimybė vienos lyties asmenims įsivaikinti vaikus.
Pataisos, naudingos nesusituokusiems
Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen įsitikinimu, partnerystės instituto sureguliavimas atneš naudą ir tos pačios lyties, ir skirtingų lyčių poroms.
„Lietuvoje gyvena apie 600 tūkst. nesusituokusių suaugusių žmonių, nemažai jų laukia, kada politikai realizuos lūkesčius, sukurtus prieš 20 metų, kada partnerystės institutas buvo numatytas Civiliniame kodekse.
Šiandien mes tęsiame darbą, pradėtą 2017 metais, kai buvo pristatytas partnerystę reglamentuojantis projektas. Taigi dirbame nuosekliai.
Mano nuostata aiški – visavertės visuomenės neturėsime, jeigu atskiras jos grupes stigmatizuosime. Tai netoliaregiška ir moraliai neatsakinga.
Jokios naujos teisės, suteikiamos šiuo metu jų neturintiems asmenims, nesumažina likusių asmenų turimų teisių.
Jokios naujos teisės, suteikiamos šiuo metu jų neturintiems asmenims, nesumažina likusių asmenų turimų teisių.
Tikiu, kad šiems pokyčiams esame pasiruošę jau seniai ir tapsime 21-ąja Europos Sąjungos valstybe, reglamentavusia partnerystę“, – pranešime žiniasklaidai cituojama politikė.
Siekia visų lygybės
Dalis visuomenės, Laisvės partijos pirmininkės A.Armonaitės vertinimu, į paraštes buvo išstumti per ilgai, o Partnerystės įstatymo priėmimas esą tai gali pakeisti.
„Mes siekiame visų porų, taip pat ir LGBT, lygybės prieš įstatymą, orumo ir lygiateisiškumo. Dėl to drauge su partneriais imamės to, ką žadėjome – ilgus dešimtmečius ignoruotų klausimų sprendimų, kad visi Lietuvos piliečiai būtų priimami, nepaisant, kas jie yra ir ką myli.
Imamės lyderystės ir tikimės, kad Lietuva pagaliau prisijungs prie visų savo piliečių teises užtikrinančių šalių klubo, o Partnerystės įstatymas ne tik įgyvendins svarbius teisinius pokyčius, bet ir parodys, jog Lietuvoje galime priimti įvairovę ir niekas nenusipelnė būti išstumtas į paraštes, tai pas mus jau tęsėsi gerokai per ilgai“, – komentavo Laisvės partijos pirmininkė.
Partnerystės įstatymas nėra Lietuvos išradimas – valstybėse, kurios nebuvo paliestos komunistinio totalitarizmo, tokie įstatymai atsirado prieš dešimtmečius, pabrėžė TS-LKD atstovas Seime A.Navickas.
Tikina, kad projektas nesikerta su Konstitucija
„Tai įstatymas, atitinkantis vakarietiškus žmogaus teisių standartus ir leidžiantis mums būti tarp tokių valstybių kaip Vokietija, Prancūzija, Italija, Airija, Didžioji Britanija, o ne Rusija ar Baltarusija. Rūpestis visais žmonėmis, nepaisant jų tautybės, religinių įsitikinimų ar lytinės orientacijos, yra ženklas, kad baigėsi pokomunistinis, kovos su paveldėtais demonais, laikotarpis.
Nors įstatymo projekte remtasi Vokietijos patirtimi, mes nieko aklai nekopijavome, bet ieškojome tokio varianto, kuris geriausiai tiktų Lietuvai čia ir dabar.
Pavyko sutarti dėl nuosaikaus projekto, kuris visiškai nesikerta su Konstitucijos nuostatomis.
Pavyko sutarti dėl nuosaikaus projekto, kuris visiškai nesikerta su Konstitucijos nuostatomis, nekeičia šeimos ar santuokos sampratų, bet paprasčiausiai suteikia galimybę saugiau, apibrėžčiau bei oriau gyventi ir toms poroms, kurios nenori ar negali prisiimti santuokinių įsipareigojimų“, – dėstė jis.
„Valstiečiai“ judins savo projektą
Opozicijos lyderis, Seimo „valstietis“ Saulius Skvernelis anksčiau sakė, kad jo kolegos frakcijoje nepritars teikiamoms Partnerystės įstatymo pataisoms, nes jomis esą bandoma įteisinti vienalytes santuokas.
„Valstiečiai“ ir keletas krikdemų iš valdančiųjų vietoje Partnerystės įstatymo pasiūlo įtvirtinti sutartis dėl bendro gyvenimo, kurias galėtų sudaryti ne tik poros, bet ir, pavyzdžiui, kartu gyvenantys giminaičiai.
Šios 2017 metais registruotos pataisos dėl bendro gyvenimo sutarčių Seime praėjo pateikimo stadiją, bet toliau nebuvo svarstytos, nes užstrigo Teisės ir teisėtvarkos komitete.
Jam tuomet vadovavo „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Dabar 15min ji teigė, kad minėtos pataisos nėra užstrigusios, esą greitu metu komitete prie jų bus grįžta.
„Yra savaičių reikalas, kada po visų pastabų ir diskusijų galės būti pabaigtas tvarkyti projektas ir pateiktas svarstyti komitete“, – 15min komentavo A.Širinskienė.
Frakcijoje – bent vienas atskalūnas
Ji teigė sunkiai įsivaizduojanti, kad „valstiečiai“ galėtų palaikyti valdančiųjų registruotą Partnerystės pataisų projektą.
„Sunkiai įsivaizduoju, kad mūsų frakcija balsuos „už“, nes mes dar 2016 metais savo rinkimų programoje konstatavome, kad partnerystės, kaip šeimos santykio, neremsime, o čia partnerystė, kaip šeimos santykis, yra labai aiškiai apibrėžiama“, – aiškino ji.
Tiesa, „valstietis“ Tomas Tomilinas, politikės teigimu, turi atskirą nuomonę:
„Neabejoju, kad T.Tomilino nuomonė skirsis nuo frakcijos daugumos, tas yra akivaizdu.
Jis pasirinko, matyt, tokį savęs viešinimo būdą, nes mūsų partijos rinkimų programose visuomet vienareikšmiškai buvo sakoma, kad mes nepalaikysime partnerystės kaip šeimos teisinio santykio. Na, atsirado vienas narys, kuriam atrodo kitaip.“
Tačiau T.Tomilinas esą vienintelis frakcijoje mano kitaip.
„Kiek matau, <...> mano kolegos T.Tomilino nuomonė yra viena tarp visų kolegų skirtinga ir labai aiškiai išreikšta, bet čia jo paties asmeninis pasirinkimas“, – aiškino A.Širinskienė.
Tikina, kad partnerystė niekuo nesiskirs nuo šeimos
Ar politikė mato galimybių kaip nors keisti Partnerystės įstatymo projektą, kad „valstiečiams“ jis būtų priimtinas?
A.Širinskienė teigė, kad ne:
„Nematau asmeniškai jokios prasmės teikti kažkokių siūlymų valdančiųjų projektui, nes pagal tai, kokia yra jo koncepcija, jo pataisyti iš esmės yra neįmanoma.“
„Su tuo pasiūlymu, kuris šiandien išviešintas, siekiama sukurti skirtingų ir tų pačių lyčių asmenų partnerystę kaip šeimos teisinį santykį, o pagal sudarymo sąlygas, jį iš esmės prilyginti santuokai“, – kalbėjo „valstietė“.
Man visiškai akivaizdu, kad partnerystę yra pasiūlyta padaryti šeima.
Paklausta, ar, jos manymu, teikiamos pataisos kertasi su Konstitucija, A.Širinskienė to vertinti nesiėmė:
„Aš nevertinu to dalyko atitikimo Konstitucijai prasme, nes, matyt, reikėtų daugiau paanalizuoti. Bet man visiškai akivaizdu, kad partnerystę yra pasiūlyta padaryti šeima.“
O dėl to, anot jos, kyla rizika, kad partneriams ateityje bus leista įsivaikinti – esą nors dabar nesiūloma keisti esamo reglamentavimo dėl įvaikinimo, atsiradus „dviejų rūšių šeimos“, kurių vienos įsivaikinti negalėtų, teismų tai būtų įvertinta kaip diskriminacija ir tvarką derėtų keisti.
„Neabejotina, kad įsivaikinimo leidimas anksčiau ar vėliau atsiras“, – vertino A.Širinskienė.
„Darbiečiai“ – kategoriškai „prieš“
Opozicijoje veikianti Darbo partija prieš kurį laiką sutarė nepritarti valdančiųjų teikiamam Partnerystės įstatymo projektui.
„Darbo partija pasisako už tradicines šeimas, kurios yra kuriamos vyro ir moters santuokos pagrindu, todėl pasisako „prieš“ Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo siūloma įteisinti lyčiai neutralią partnerystę bei tuo iš esmės prilyginti partnerystę santuokos institutui.
Dabartinis teisinis reglamentavimas yra pakankamas bendrai ūkinei veiklai vesti“, – nutarė partijos taryba ir šio sprendimo įpareigojo laikytis atstovus Seime.
Tikslą pakeisti įstatymus ir įteisinti lyčiai neutralią partnerystę valdantieji TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija įsirašė į koalicijos sutartį.
Tiesa, joje rašoma, jog dalies partijos narių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.
