Pirmiausia savo išvadas dėl Vyriausybės veiklos ataskaitos pateikė Seimo komitetai.
Beveik visi jų pritarė ministrų kabineto pateiktam dokumentui.
Vienintelis Seimo Audito komitetas pasisakė prieš.
Valdantieji pateikė rezoliucijos projektą, kuriuo siūlė pritarti Vyriausybės veiklos 2019 metais ataskaitai. Seimas ją priėmė.
Opoziciniai konservatoriai siūlė priimti rezoliuciją, kurioje reiškiamas nepritarimas Vyriausybės ataskaitai. Ją Seimas atmetė.
Negailėjo kritikos
Kalbėdama iš tribūnos opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos narė I.Šimonytė ironizavo, kad turbūt nežinotumėme, kaip gerai gyvename, jeigu karts nuo karto nereikėtų švęsti Vyriausybės ataskaitos.
„Ataskaitos, kuri niekaip nesusieja Vyriausybės disponuojamų išteklių su jos pačios išsikeltais tikslais ir bent jau judėjimą link tų tikslų matuojančiais rodikliais. Ataskaita, kur Vyriausybės pasiekimams nepriskiriami gal tik natūralūs gamtos reiškiniai, ir kurioje nerasi nė krislo savikritikos ar bent jau savirefleksijos. Valdžia giriasi, opozicija – kritikuoja, lietuviai sako: kas katei uodegą pakels, jei ne ji pati?“ – sakė ji.
Pasak I.Šimonytės, šiemet Vyriausybės veiklos ataskaitos svarstymas vyksta įdomesniu metu.
Įdomesnis jis todėl, kad „darbštusis ministerijų aparatas“ į dokumentą sutraukė viską dar tada, kai nesitikėjo, kad pasaulį užklups pandemija, o ekonomiką – krizė.
I.Šimonytės teigimu, svarstome paveikslą, kurio nėra, ir net neaišku, ar jis buvo.
Jos nuomone, reikia kalbėti apie tai, kas yra šiandien ir bus rytoj.
Į šiuos klausimus, kaip sakė ji, Vyriausybė atsakinėti nenori, o veikiau atsišaudo piaro fejerverkais.
„Taip jau susiklostė, kad Lietuvoje dažnai prieina berniukas ir paklausia kokio nors gražaus ir patogaus klausimo. O jeigu kokių 9–10 metų mergaitė prieitų ir paklaustų: „Tai kaip Vyriausybės praėjusių metų darbai padėjo mums pasirengti netikėtumams? Ar mokesčių reforma sustiprino mūsų ūkį, biudžetą, viešuosius sektorius, ekonominės politikos pagrindus?“. Nereikėjo net ekonomikos nuosmukio, kad būtų aišku, jog finansų pamatai plaunami toliau, o valstybės įsipareigojimų pusėje toliau piešiami rožiniai flamingai“, – mano I.Šimonytė.
Taip jau susiklostė, kad Lietuvoje dažnai prieina berniukas ir paklausia kokio nors gražaus ir patogaus klausimo. O jeigu kokių 9–10 metų mergaitė prieitų ir paklaustų: „Tai kaip Vyriausybės praėjusių metų darbai padėjo mums pasirengti netikėtumams?
Anot jos, kol Vyriausybės ataskaitoje nematyti nė krislo savirefleksijos, net ir pakitus situacijai, turime iškilmingų kalbų sakymą, apsikarsčius savo nusipieštais ordinais ir medaliais.
Sau prisiėmė visų pasiekimus
Kitos opozicinės Seimo frakcijos – Liberalų sąjūdžio – seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen įžvelgė, kad Vyriausybė ataskaitoje pasielgė gudriai, savo nuopelnais įvardydama visų Lietuvos žmonių pasiekimus.
Gyventojų uždirbtą beveik 1,5 mlrd. eurų rezervą, kaip ir skolintus pinigus, liberalės teigimu, valdantieji jau pradėjo naudoti savo rinkimų kampanijoje dosnių išmokų pavidalu.
„Svetimų nuopelnų prisiėmimą, kaip ir svetimų darbų pasisavinimą, įprasta vadinti plagiatu. Dažnai plagiatai būna ir abejotinos kokybės. Gal sutapimas, bet ir šios Vyriausybės darbas taip pat kelia daug abejonių. Karantinas apnuogino visos šios kadencijos darbo broką. Strigo visos pagrindinės sistemos. Sveikatos apsaugos sistema išgyvena tik dėl nuostabaus medikų atsidavimo savo darbui. Jie sugebėjo nepasiduoti panikai, kai kovoje su virusu buvo palikti plikomis rankomis – visomis prasmėmis. Ir tik visuomenės bei verslo pagalba lėmė, kad pirmosiomis savaitėmis Lietuva nepaniro į paniką ir chaosą“, – įsitikinusi V.Čmilytė-Nielsen.
Gal sutapimas, bet ir šios Vyriausybės darbas taip pat kelia daug abejonių. Karantinas apnuogino visos šios kadencijos darbo broką. Strigo visos pagrindinės sistemos.
Opozicinės Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė akcentavo, kad metinėse ataskaitose Vyriausybė – nesvarbu, kuri, – gali manipuliuoti skaičiais ir apgaudinėti ne tik parlamentarus, bet ir visuomenę, girdamasi nieko neparodančiais skaičiais.
Ji sakė, kad apie 40–60 procentų nepasiektų rezultatų lieka už Vyriausybės ataskaitos ribų. Taip esą atsitiko ir šį kartą.
R.Budbergytė pabrėžė, kad ekonominio pakilimo sąlygomis gyvavusi Vyriausybė turėjo ir pasinaudojo galimybe pamaloninti rinkėjus, žmones, kurie tikrai kenčia nepriteklių, turi mažas ir labai mažas pajamas, gauna nedideles pensijas.
„Visa tai mes žinome, tai yra labai sena daina. Tačiau ką pabrėžia tarptautiniai ekspertai ir pirmiausia ką pasakė Europos Komisija, kuri konstatavo naujausioje šalies pažangos ataskaitoje apie tai, kad bet kokioje srityje, kurią paimsime – ar tai būtų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, švietimas, mūsų mokinių rezultatai, mūsų universitetai, inovacijos, ar mokslo tyrimai – daugelyje sričių buvo padaryta tik maža arba labai maža pažanga“, – pabrėžė socialdemokratė.
Daugelyje sričių buvo padaryta tik maža arba labai maža pažanga.
Mišrios Seimo narių grupės narė Aušrinė Armonaitė teigė, kad dar iki karantino pusė ministrų kabineto narių buvo išėję į prastovas.
„Ar jūs matote jų veiklą? Nėra jokios lyderystės, nėra reikalingų sprendimų. Na, taip, matome ministrą Aurelijų Verygą, kurio sprendimus dažniausiai vertiname nevienareikšmiškai. Paskutinę savaitę pamatėme, kad dar yra ministras Kęstutis Mažeika, kuris medžioja ir daro tai labai gerai“, – Vyriausybę per dantį traukė politikė.
A.Armonaitė priminė, kad krizinės situacijos akivaizdoje neturime ekonomikos ir inovacijų ministro.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras yra, bet esą reforma įvyko savaime, be jo, be lyderystės, mokyklos į internetą per karantiną „išsikėlė“ pačios.
„Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiais metais, Vyriausybė savo veiklą remia ir pradeda pašalpomis, išmokomis, pašalpomis, išmokomis – vienkartinėmis ir daugkartinėmis. Tiesiog dalinasi savo malone“, – mano opozicijos atstovė.
Vyriausybė savo veiklą remia ir pradeda pašalpomis, išmokomis, pašalpomis, išmokomis – vienkartinėmis ir daugkartinėmis. Tiesiog dalinasi savo malone.
Keistos opozicijos kalbos
Valdančiosios Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis sakė, kad pasiklausius opozicijos atstovų atrodo, jog gyvenama skirtingose laiko dimensijose.
Jis tikino suprantantis, kad šiandien kai kas norėtų kalbėti apie koronaviruso įveikimo ataskaitą. Tačiau pandemija dar nesibaigė.
Dabar, anot J.Jaručio, svarstoma Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaita.
„Keistai skamba ir šiandien kalbos, ir praeitą savaitę, kritikuoja opozicija, kad Vyriausybė neturėtų girtis už teigiamus nuopelnus ir vykstančius procesus. Turbūt reikėtų, jų manymu, tik už neigiamus, už nepasisekusius dalykus prisiimti atsakomybę. Gal kas gali man parodyti šalį, kur Vyriausybė, turėdama fantastiškus pokyčius, rezultatus, tuo nepasigirtų?“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo jis.
Gal kas gali man parodyti šalį, kur Vyriausybė, turėdama fantastiškus pokyčius, rezultatus, tuo nepasigirtų?
J.Jarutis sakė, kad teigiami pokyčiai valstybėje savaime, be Vyriausybės pastangų nebūtų įvykę.
Jis minėjo, kad padidėjo vidutinė senatvės pensija, padidintos priemokų ribos mažų pensijų gavėjams, didinta minimali mėnesio alga, vaiko pinigai ir panašiai.
Tai, pasak parlamentaro, turi ir dar turės įtakos skurdo mažėjimui.
Taip pat J.Jarutis pabrėžė, kad daugėjo į Lietuvą gyventi sugrįžusių žmonių, šalis sustiprino pozicijas tarptautiniuose reitinguose.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas sakė, kad svarstant Vyriausybės veiklos ataskaitą į viską reikia žiūrėti ne per emocijas, nuoskaudas, o vertinti skaičiais.
„Nuskambėjo frazė, kad nebuvo sukaupti rezervai. Tai tada norėčiau klausti kritikuojančių – parodykite nors vieną Vyriausybę, kuri buvo sukaupusi tokio dydžio rezervus. Nerasite nė vienos“, – tikino jis.
Taip pat V.Ąžuolas akcentavo, kad trejus metus valstybės biudžetas buvo valdomas atsakingai.
Dėl to esą mūsų valstybės kredito reitingas vertinamas geriau.
„2019 metai – tiek ekonomistai, tiek kiti pasisakė, kad, taip, ekonomikos kilimas buvo didesnis, nei prognozuota. Ar prie to prisidėjo Vyriausybė? Taip, prisidėjo. Prisidėjo ir didele dalimi prisidėjo.
Žiūrint į visas kitas sritis – ar tai būtų pensijų dydis, ar vaiko pinigai, ar medikų atlyginimai, ar mokytojų atlyginimai, ar ugniagesių atlyginimų kėlimas – tai taip pat yra Vyriausybės ir Seimo bendras darbas. Ar Vyriausybė prie to prisidėjo? Žinoma, nes Vyriausybė ruošė projektus, sprendimus ir atnešė skaičius mums į Seimą. Tai kritikuoti ir sakyti, kad viskas yra tik juoda, o balto nieko nėra, būtų iš tikrųjų neteisinga“, – kalbėjo V.Ąžuolas.
Tai kritikuoti ir sakyti, kad viskas yra tik juoda, o balto nieko nėra, būtų iš tikrųjų neteisinga.
Ekspertai: kai kur persigirta
Ekonomikos augimas, algų ir pensijų didėjimas, mažėjantis skurdas ir socialinė atskirtis, rūpestis galimybe oriau auginti vaikus, iš šešėlio ištraukti 200 mln. eurų – keli premjero S.Skvernelio Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitoje išskiriami pasiekimai.
Kai kurie ekspertai pastebi, kad įvardijant tam tikrus nuopelnus esą persigirta.
Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitą galite peržiūrėti čia.
Prievolę Vyriausybei kiekvienų metų pradžioje pateikti metinę veiklos ataskaitą numato įstatymas.
Seimui pristatomame dokumente apžvelgiami nuveikti darbai, taip pat aptariami artimiausio laikotarpio ministrų kabineto veiklos prioritetai.
Vyriausybės veiklos ataskaitą svarstė visi Seimo komitetai.
Po rengiamos specialios Seimo diskusijos turėtų būti priimta rezoliucija.
Pagal valdančiųjų pateiktą jos projektą, Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitai siūloma pritarti.
Opoziciniai konservatoriai parengė rezoliucijos, kurioje nepritariama Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitai, projektą.
