Pagal projektus, susirašinėjimas juridinio asmens elektroninio pašto adresu būtų prilygintas raštiškam, o savo elektroninio pašto adresą deklaruodami gyvenamąją vietą privalėtų pateikti ir gyventojai.
Šiuo metu deklaruojant gyvenamąją vietą irgi reikia pateikti kontaktinius duomenis, tačiau tiesioginio įpareigojimo nurodyti elektroninį paštą nėra.
Savo elektroninio pašto adresą deklaruodami gyvenamąją vietą privalėtų pateikti ir gyventojai.
„Ką tai duotų? Iš esmės tai sutaupytų begalę valstybės lėšų, sutrumpintų valstybės komunikaciją su gyventojais, taip pat gyventojams, tokiems kaip emigrantai arba žmonės, kurie neturi būsto ir deklaravę savo gyvenamą vietą prie savivaldybės“, – pristatydamas pataisas Seime sakė S.Gentvilas.
Parlamentaras pateikė pavyzdį – Seimui priėmus sprendimus dėl pensijų grąžinimo ir kompensavimo, „Sodra“ apie tai 900 tūkst. šalies pensininkų turėtų informuoti raštu, kai tai padarius elektroniniu būdu būtų sutaupytos pašto išlaidos.
Civilinio kodekso ir gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisoms šią savaitę pritarta po pateikimo, jas toliau svarstys Seimo komitetai.
