Seime – siūlymas aiškintis, kas galėjo K.Bartoševičiui nutekinti žinią apie tyrimą

Per 40 opozicijai priklausančių parlamentarų tam siūlo sudaryti laikinąją tyrimo komisiją. Panašus projektas Seime buvo pateiktas per neeilinę sesiją vasarį, bet valdančiųjų balsais jis buvo atmestas.

Komisijai siūloma pavesti išaiškinti, kas buvo kalbama sausio 20 dienos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės ir Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen susitikime, kai prokurorė informavo apie ketinimus kreiptis dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo.

Opozicija nori atsakymų, kokie dar asmenys galėjo žinoti apie pokalbio turinį, ar Seimo pirmininkė apie jį informavo kitus asmenis, valdančiųjų atstovus.

Tiek N.Grunskienė, tiek V.Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad Seimo nario pavardė tame susitikime įvardyta nebuvo, tačiau tą pačią dieną komandiruotėje Čilėje buvęs K.Bartoševičius elektroniniu būdu po 20 val. pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą panaikinti jo mandatą.

Komisijai ketinama pavesti parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki balandžio 30 dienos.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

Opozicija iškėlė versiją, kad K.Bartoševičius galėjo būti perspėtas partiečių skubiai trauktis iš Seimo, kad jo mandatą panaikinus VRK generalinė prokurorė nebesikreiptų į Seimą dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo ir jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.

Sausio 23 dieną, pirmadienį, K.Bartoševičius žiniasklaidai patvirtino atsistatydinantis dėl asmeninių priežasčių, tačiau paskelbus šią žinią į Seimą su prašymu panaikinti jo teisinę neliečiamybę tyrime dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus kreipėsi generalinė prokurorė N.Grunskienė.

Prokuratūra K.Bartoševičiui vasario 1 dieną pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, nusikaltimai, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.