Anot Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovės socialdemokratės Kristinos Miškinienės, palankesnė bedarbio išmokų mokėjimo tvarka siūloma, nes ateityje ketinama sumažinti išeitines išmokos atleidžiamiems darbuotojams – darbdavys jiems turėtų sumokėti vieno atlyginimo dydžio išeitinę pašalpą.
„Pagal pasiūlytą mokslininkų ir Vyriausybės pateiktą variantą mažėja išmokų, mažėja išmokos atleidžiant žmones ir todėl didėja nedarbo draudimo išmokos“, – teigė ji.
Bedarbio išmoką siūloma mokėti asmenims, iki įsiregistravimo darbo biržoje turintiems ne mažesnį kaip vienerių metų nedarbo draudimo stažą per paskutinius dvejus metus. Dabar reikalaujamas stažas – 18 mėnesių per 36 mėnesius.
Pagal naują tvarką bedarbiams iki 9 mėnesių pailgėtų pašalpos mokėjimo trukmė, o jos mokėjimo pradžia būtų iš karto po atleidimo iš darbo, o ne po tiek mėnesių, už kiek jis būtų gavęs išeitinių išmokų.
Tam nepritaręs opozicijos lyderis Andrius Kubilius tikino, kad tokia nuostata gali papildomai kainuoti „Sodros“ biudžetui: „Tai iš tikrųjų gali brangiai kainuoti. (...) Tai vėl bus tos papildomos išmokos daromos pensininkų sąskaita, nes mes nesame skyrę draudimo tarifų ir tokiu atveju, jeigu didėja išmokų dalis nuo nedarbo, tai bus daroma pensininkų sąskaita.“
Taip pat siūloma didinti nedarbo išmokos maksimalų dydį – ji būtų apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma: pastovią dalį sudarytų 30 proc. minimalios mėnesio algos (MMA), o kintama dalis kas kelerius mėnesius keistųsi.
1-3 bedarbio pašalpos mokėjimo mėnesį ji siektų 50 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, 4-6 – 40 proc., o paskutinius – 7-9 mėnesius – tik 30 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų.
Seimas sutiko nuo kitų metų grąžinti iki krizės buvusias bedarbio pašalpos mokėjimo sąlygas ir nepalaikė socialinio modelio kūrėjų poziciją, jog nuo 2009-ųjų liepos galiojanti tvarka nebūtų keičiama.
Teisė į bedarbio pašalpą nuo kitų metų atsirastų iš karto įvykus draudiminiam įvykiui – atleidimui iš darbo.
Tokiu būdu darbo netekusiam žmogui, kuriam bus priskaičiuota išeitinė išmoka, bedarbio pašalpa būtų skirta ne praėjus tiek mėnesių po darbo sutarties nutraukimo, kiek mėnesių buvo išmokėta išeitinė išmoka, o iš karto.
Teisė į bedarbio pašalpą nuo kitų metų atsirastų iš karto įvykus draudiminiam įvykiui – atleidimui iš darbo.
Nedarbo draudimo įmoką pagal terminuotas sutartis dirbantiems žmonėms siūloma ateityje padidinti du kartus – taip siekiama ateityje priversti darbdavius nesudaryti daug terminuotų sutarčių, nes jos nėra naudingos darbuotojams. Ši nuostata numatyta naujojo Darbo kodekso projekte, kurio svarstymą penktadienį Seimas baigė, bet galutinio balsavimo irgi nebuvo.
Dabar nedarbo draudimui darbdaviai moka 1,1 proc. darbuotojo algos. Šis dydis tvirtinamas, kasmet priimant „Sodros“ biudžetą.
