Abu komitetai tokį sprendimą be ilgų diskusijų priėmė trečiadienį. Tuo metu Finansų ministerija įspėja, kad EK taip pat gali delsti pareikšti savo nuomonę dėl socialinio modelio įtakos viešųjų finansų deficitui.
Finansų ministerijos departamento direktorė Irma Lazickienė įspėjo, kad Lietuvos neapsisprendimas dėl socialinio modelio įgyvendinimo pradžios gali sukelti įtarimų EK.
„Tas įsigaliojimas buvo vis atidedamas... tai praeitų metų balandį turėjo būti priimtas (socialinis modelis – BNS), tai paskui atidėta iki vasaros, paskui iki rudens, dabar vėl atidėjimas planuojamas. Tai yra rizika, kad Komisija gali delsti svarstyti ir pasakyti savo nuomonės dėl pačios reformos, nes yra rizika, kad jos įsigaliojimas vėl bus atidėtas. Geriau būtų, jeigu įsigaliotų, o tada taisytume“, – komitete teigė ji.
BFK, be kita ko, atsisakė prašyti Finansų ministerijos informacijos, ar pasiruošta tam atvejui, jeigu Europos Komisija (EK) nepripažins struktūrine reforma socialinio modelio ir neleis didinti 2017 metų biudžeto deficito. Į ministeriją siūlė kreiptis konservatorius Andrius Kubilius.
„Noriu iš Finansų ministerijos turėti raštu aiškų atsakymą dėl to, ar yra pasiruošta prisiimti tą riziką, kokią šitas sprendimas gali sukelti. Nes kol kas viskas tik žodžiais – kažkas kažkur galbūt kreipėsi, gal duos, gal neduos. O jeigu nebus? Niekas mums nepasako aiškiai, kas tada prisiima visą riziką, jeigu to leidimo neduos Briuselis. Todėl siūlau reikalauti raštu, ar yra suskaičiuotos rizikos, ar viskas suskaičiuota, ar pasiruošta tam variantui, nes tada pasirinkimai yra du – arba mažiname 250 mln. eurų išlaidas, kas yra iš fantazijos srities, arba... lieka, ar naujoji Vyriausybė yra pasirengusi prisiimti riziką ir rizikuoti savo reputacija ir prarasti fiskališkai atsakingos Vyriausybės vardą“, – tvirtino parlamentaras.
Komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas pasiūlė A.Kubiliui šiuo klausimu asmeniškai kreiptis į ministeriją.
„Siūlau, kad tai būtų individualus Seimo nario Kubiliaus kreipimasis į Vyriausybę, nes kreiptis komiteto vardu – išeina iš komiteto ribų. (...) Tai Seimo klausimas Vyriausybei, o ne komiteto – ministerijai“, – teigė S.Jakeliūnas.
S.Jakeliūnas tikino, kas socialinio modelio atidėjimas pusmečiui nepadarys poveikio ekonomikos augimui. „Poveikis ekonomikai, tikėtina, nesikeis“, – teigė jis.
Sprendimą dėl socialinio modelio įgyvendinimo atidėjimo Seimas priims kitą savaitę.
Būtent dėl šio modelio įgyvendinimo kaštų Lietuva rizikuoja nevykdyti valdžios sektoriaus struktūrinio deficito rodiklio – jis gali siekti 1,3 proc. (iš jų socialiniam modeliui tenka 0,5 proc.), taip pat nukrypsta ir nuo šių metų pavasarį patvirtintoje Stabilumo programoje numatyto vidutinio laikotarpio tikslo (1 proc. deficitas). Jei šias išlaidas būtų leista priskirti struktūrinei reformai – pagal ES teisę Lietuvos maksimali leistina struktūrinio deficito riba padidėtų nuo 1,1 proc. iki 1,6 proc. ir Stabilumo bei augimo pakto reikalavimai nebūtų pažeisti.
Europos Komisija praėjusią savaitę jau įspėjo Lietuvą dėl galimo pažeidimo ir nurodė, kad socialinis modelis bus vertinamas, kai naujoji šalies Vyriausybė pakartotinai pateiks 2017 metų biudžeto projektą, o galutinis vertinimas bus pateiktas tik kartu su 2017 metų stabilumo programos vertinimu – kitų metų pavasarį.
Tuo metu Valstybės kontrolė yra nurodžiusi, kad dabartinis biudžeto projektas pažeidžia Lietuvos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, pagal kurį kitų metų struktūrinis balansas turi būti nors 0,1 punkto geresnis nei šiemet (planuojamas 0,9 proc. deficitas). Valstybės kontrolė atlikdama savo vertinimą neturi galimybės atsižvelgti į ES teisės nuostatas, susijusias su struktūrinės reformos vykdymo išlyga, kadangi jos nėra pilnai perkeltos į Lietuvos teisę.
