Prasidėjus pavasario sesijai Seime virs aistros dėl naujos institucijos – Nacionalinės pacientų saugos tarnybos (NPST), įkūrimo.
Siūlymui, kurį užregistravo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, „darbietė“ Dangutė Mikutienė ir pasirašė dar keli parlamentarai, Seimas jau spėjo pritarti po pateikimo.
Projekto rengėjai teigia, kad dabartinė tvarka, kai teisybės žmogui tenka ieškoti teismo keliu, samdyti brangius advokatus ir paskui net kelis metus laukti sprendimo, yra netinkama.
Jo esmė – NPST darbuotojams patikėti žalos, kurią patyrė pacientai, skirstymą. Projekto rengėjai teigia, kad dabartinė tvarka, kai teisybės žmogui tenka ieškoti teismo keliu, samdyti brangius advokatus ir paskui net kelis metus laukti sprendimo, yra netinkama.
Pabrėžiama, jog pagreitinus šį procesą, pacientas galėtų skirti pinigus reabilitacijai.
Anot reformos siūlytojų, tokiu atveju nebūtų koncentruojamasi į bandymą įrodyti gydytojo kaltę, o į žalos padarymo atvejį, ir spręsti, ar už jį reikia skirti kompensaciją, ar ne.
Fondui prašo 5,5 mln. eurų
Dabar medicinos įstaigos draudžia savo civilinę atsakomybę, kad draudikai po teismo sprendimo išmokėtų patirtą paciento žalą.
Naujos institucijos įkūrimo entuziastai sako, jog pakeitus sistemą, draudimui dabar skiriamos lėšos neiškeliautų iš sveikatos sektoriaus.
Žalos sveikatai atlyginimui pirmaisiais metais reikėtų išmokėti apie 3,7 mln. eurų.
Jie taip pat teigia, kad žalą padaręs medikas neliktų be atsakomybės, tam siūloma įkurti registravimo ir stebėsenos sistemą, kurioje būtų registruojami tokie atvejai ir aiškinamasi, ar gydytojo kvalifikacija yra pakankama.
Įstatymo rengėjai suskaičiavo, kad Žalos sveikatai atlyginimo fondo sudarymui reikėtų apie 5,5 mln. eurų, o žalos sveikatai atlyginimui pirmaisiais metais reikėtų išmokėti apie 3,7 mln. eurų.
R.Šalaševičiūtė: tarnybos išlaikymui prireiks per daug lėšų
Sveikatos apsaugos ministrė R.Šalaševičiūtė 15min.lt sakė, kad ministerija pritaria projekto tikslui – pagreitinti žalos atlyginimą nukentėjusiems pacientams, tačiau, ministrės įsitikinimu, pataisų iniciatoriai eina ne tuo keliu.
Pasak ministrės, priėmus tokį teisės aktą ir įdiegus žalos atlyginimo sistemą, niekas neuždraustų nukentėjusiajam vis tiek kreiptis į teismą.
Kadangi pakankamai įspūdingos sumos nurodomos, reikalingos tarnybos išlaikymui ir fondui, dar anksti sakyti, kad toks sprendimas gali būti priimtas.
Be to, anot R.Šalaševičiūtės, siūloma, kad tarnybos išlaidos būtų apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, tuo metu įstatymai numato, kad šiuos pinigus galima naudoti tik sveikatos paslaugoms, pavyzdžiui, gydymo priemonėms pirkti, vaistų kompensavimui.
„Kadangi pakankamai įspūdingos sumos nurodomos, reikalingos tarnybos išlaikymui ir fondui, dar anksti sakyti, kad toks sprendimas gali būti priimtas. Tarnyba numatoma didelė, daug etatų, bet kyla klausimas dėl kvalifikacijos, kas tokioje tarnyboje galėtų dirbti. Tikrai nemanau, kad reiktų tiek žmonių, kiek numatyta“, – kalbėjo ministrė. Ji pridūrė, kad nenurodoma, kiek kainuotų informacinės sistemos sukūrimas ir iš kokių lėšų ji būtų kuriama.
R.Šalaševičiūtė pabrėžė, kad apskritai būtina įrodyti būtinybę steigti naują instituciją.
Tačiau ji įsitikinusi, jog tikslas yra geras – reikia žmonėms palengvinti kelią gauti kompensacijas, tačiau dėl to, kaip tai padaryti, dar reikės daug diskutuoti. Be to, anot ministrės, įstatymo kūrėjų pateikiami pavyzdžiai, kad ši sistema puikiai veikia Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Olandijoje ir Austrijoje, Lietuvai netinka, nes tai – gerokai turtingesnės valstybės.
D.Mikutienė mato draudikų interesus
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D.Mikutienė 15min.lt sakė, kad priekaištai iš SAM lekia dėl to, kad ministerijos atstovai neatidžiai perskaitė siūlymus ir į juos neįsigilino.
„Darbietė“ aiškina, kad gavęs išmoką žmogus prarastų galimybę kreiptis į teismą, o teisybės ieškoti teismo keliu galėtų tik atsisakęs valdininkų paskirtos kompensacijos, jeigu ji jam pasirodytų per maža.
Mes esame labai atsilikę. Sukėlė vajų liberalios nuomonės atstovai, tai rodo, kad jie turbūt atstovauja draudikams.
Seimo narė tegė, kad nustatant šalių sveikatos priežiūros paslaugų kokybės indeksą, vienas iš vertinimo kriterijų – ar ji įdiegusi žalos be kaltės atlyginimo modelį. „Mes esame labai atsilikę. Sukėlė vajų liberalios nuomonės atstovai, tai rodo, kad jie turbūt atstovauja draudikams“, – svarstė ji.
D.Mikutienės duomenimis, per 9 metus draudikų paslaugos sveikatos įstaigoms atsiėjo 20,8 mln eurų, o atlyginti žalai per tą laiką išmokėti viso labo 1,4 mln. eurų.
„Tai rodo, kad žmonės metai iš metų vaikšto po teismus, samdo brangius advokatus, gaišta savo laiką, gaišina teismus ir jaučiasi pažeminti“, – pridūrė Seimo narė.
Ji sakė, kad įkūrus fondą pinigai būtų tiesiog perskirstyti, dabar draudimo įmonėms medicinos įstaigos moka 1 proc. biudžeto, šie pinigai, anot jos, būtų skiriami kompensacijų fondui.
Komiteto pirmininkė pabrėžė sutinkanti, kad dėl tvarkos dar reikia diskutuoti, įvertinti įvairius būdus.
Paklausta, ar apie tai kalbėtasi valdančiojoje koalicijoje, D.Mikutienė sakė, kad siekis patobulinti sistemą įrašytas į Darbo partijos programą, be to, 2009 m. Seimas yra priėmęs sprendimą, jog reikia Lietuvoje įdiegti žalos atlyginimo be kaltės modelį, vėliau Vyriausybė sudarė darbo grupę ir pavedė SAM parengti įstatymo projektą.
„Mes ėmėmės patys iniciatyvos, nes pamatėme, kad iš Vyriausybės niekas neateis“, – paaiškino ji.
