2021 07 13 /17:15

Seimas pritarė nevienareikšmiškai vertinamoms pataisoms dėl migrantų

Antradienį į neeilinę sesiją susirinkusiam Seimui pateikti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje reglamentuojančio įstatymo pakeitimai, kuriais numatoma griežtinti neteisėtai sieną kirtusių migrantų buvimo šalyje sąlygas. Po pietų pertraukos susirinkę parlamentarai nusprendė jiems pritarti. Neteisėti migrantai galės būti sulaikomi ne ilgiau kaip šešis mėnesius.
Sulaikyti migrantai
Sulaikyti migrantai / VSAT nuotr.

Už įstatymo pataisas balsavo 84 parlamentarai, prieš buvo 1, 5 susilaikė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstydamas projektą pritarė Laisvės partijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus pasiūlytiems pakeitimams.

Komitetas pritarė siūlymui apriboti galimą maksimalų migrantų sulaikymą iki šešių mėnesių, numatė, kad bendrai susiaurinus migrantų teises pažeidžiamos grupės galės naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis.

Vėliau šiems pakeitimams pritarė ir visas Seimas.

Pataisomis nustatyta, kad netrukus po sienos kirtimo pateikusių prašymą dėl prieglobsčio užsieniečių buvimas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvą.

Prieglobsčio prašytojams po neteisėto sienos kirtimo, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, nebus suteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.

Įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas ar apribota jo teisė išvykti iš apgyvendinimo vietos, jei jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos sieną, esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Per svarstymą šis terminas apribotas iki šešių mėnesių.

Numatoma, kad esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, galės būti laikinai ribojamos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas ir būtinosios medicinos pagalbos teikimą.

Taip pat per svarstymą įrašyta, kad pažeidžiamoms grupėms lieka teisė naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis.

Siekiant paspartinti galutinių sprendimų dėl prieglobsčio prašymų priėmimą ir sumažinti teismų krūvį, nustatyta skundų dėl neigiamų sprendimų privaloma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente, jei toks skundas būtų teikiamas.

„Nėra tikrieji prieglobsčio prašytojai“

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pristatydama pataisas teigė, kad „neteisėti migrantai nėra tikrieji prieglobsčio prašytojai“.

„Kaip rodo mūsų praktika, tai yra asmenys, Aliaksandro Lukašenkos įrankis, kuris naudojamas prieš Lietuvą, ir mes reaguojame adekvačiai“, – teigė A.Bilotaitė.

„Tai nėra įprasta migracijos krizė, tai tikslingai vykdomi hibridinės agresijos veiksmai prieš Lietuvą“, – pabrėžė ministrė.

Ji taip pat teigė, kad specialiosios tarnybos indikuoja apie galimus dar didesnius migrantų iš Baltarusijos srautus.

„Mūsų specialiosios tarnybos indikuoja apie galimus dar didesnius migrantų srautus, todėl mūsų priemonės sprendžiant šią krizę turi būti greitos, atgrasančios ir vieningos“, – antradienį Seime sakė A.Bilotaitė.

Už šias pataisas po pateikimo balsavo 99 Seimo nariai, vienas susilaikė – Seimo narių Mišrios grupės atstovas Vytautas Bakas.

Jis teigė, kad priimdama tokias pataisas Lietuva atims iš žmonių galimybę kreiptis į teismą ir taip atsidurs vienoje gretoje su žmogaus teises pažeidžiančiais režimais.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Bakas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Bakas

„Šiandien ministrė pristatydama projektą nieko nekalbėjo apie Teisės departamento išvadą, kad projektas iš esmės prieštarauja konstitucinei doktrinai, atima iš žmogaus teisę kreiptis į teismą. Jei šis prieštaravimas nebus pašalintas, mes taip pat, kaip nori Rytų kaimynai, kurie planuoja tokias atakas, virsime ne teisine valstybe“, – sakė V.Bakas.

Už pataisas kalbėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad pataisos būtinos susiklosčius ekstremaliai situacijai.

„Tiek judėjimo laisvės apribojimai, tiek procedūrų supaprastinimas, kad nebūtų galima jomis manipuliuoti, yra svarbus dviem aspektais. Viena yra žinia mūsų ES partneriams, kad kaip valstybė mes esame atsakinga narė, kad mes nenorime sukurti dar vieno migracijos kelio. Kita žinia – žinutė kilmės šalims, bendruomenėms, kurios nori vykti į Europą per Lietuvą, čia ne tas kelias, čia ne rožėmis klotas kelias, ir turėsite daug kliūčių“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.

Vyriausybė prašo pataisas nagrinėti ypatingos skubos tvarka, tad antradienį po pietų planuojama balsuoti dėl pataisų priėmimo.

Sulaukė kritikos

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus parengė Vidaus reikalų ministerija.

Pataisos numato, kad prieglobsčio prašymo procedūros būtų trumpinamos iki dešimties dienų.

Taip pat būtų apribotas neteisėtai mūsų valstybės sieną kirtusių migrantų laisvas judėjimas Lietuvos teritorijoje, susiaurintos kitos jų teises šalyje galiojant ekstremaliai situacijai.

Šie pakeitimai sulaukė teisininkų kritikos. Pavyzdžiui, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas mano, kad prieš neteisėtą migraciją pasitelkiamos ir antikonstitucinės priemonės.

Kai kurie nevyriausybininkai, tarkime, Raudonasis kryžius sako, kad priėmus minėtas pataisas sulaikytieji taps beteisiais įkaitais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų