Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2023 10 11 /14:33

Seime – slapti Kinijos interesų gynėjai? Pareiškėjais į Konstitucinį Teismą įsivardijo keturi parlamentarai

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė paskelbė, kad grupė parlamentarų Lietuvos saugumo interesus tyliai ginčijo Konstituciniame Teisme, siekdami apginti Kinijos interesus į teisę Lietuvoje plačiai diegti kompiuterines sistemas. Esą Teismas neskelbia, kas yra pareiškėjai. Tačiau tai – ne paslaptis, kaip nurodoma, pareiškėjų atstovai – keturi parlamentarai, dirbantys opozicijoje.
Valius Ąžuolas, Mindaugas Puidokas, Petras Gražulis ir Dainius Kepenis
Valius Ąžuolas, Mindaugas Puidokas, Petras Gražulis ir Dainius Kepenis / 15min montažas

Pasak M.Lingės, Kinijos interesų lobizmas kai kam Seime svarbiau už šalies nacionalinį saugumą.

„Tuo metu, kai Lietuva tiesė kilimus didžiausio saugumo aljanso viršūnių susitikimui Vilniuje, grupė Seimo narių Lietuvos saugumo interesus tyliai ginčijo Konstituciniame Teisme, siekdami apginti Kinijos interesus į teisę Lietuvoje plačiai diegti kompiuterines sistemas.

Vyriausybė 2022 m. kovo mėn. 30 d. priėmė nutarimą, kuriuo Kiniją įtraukė į nepatikimų programinę įrangą ir kompiuterines sistemas gaminančių, tiekiančių, prižiūrinčių šalių sąrašą, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu bei Seimo patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija“, – įraše feisbuke aiškino Seimo BFK vadovas.

Kas pareiškėjai, nežino

M.Lingės teigimu, tai nepatiko daliai Seimo narių, kurie dėl to kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Tyliai, be jokių viešų pranešimų.

Jis aiškino, kad tai nėra būdinga – paprastai besikreipiantys plačiai iškomunikuoja kreipimosi faktą.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Mindaugas Lingė
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Mindaugas Lingė

„Tik ne šiuo atveju, kai norėta apginti Kinijos interesus, bet tuo pačiu ir likti nepastebėtiems. Už Kinijos interesų gynimą, svarbiau, kad tuo pačiu metu kvestionuojami Lietuvos nacionalinio saugumo interesai, kuriais norima apsaugoti šalį nuo nepatikimų sistemų.

Konstitucinis Teismas prašymo nagrinėti nepriėmė, bet ir neskelbia, kas tokie kreipėsi. Tokių Seimo narių buvo ne mažiau kaip 29, tačiau kas jie – nežinome, nes kreipimasis Konstitucinį Teismą pasiekė net ne per Seimo dokumentų valdymo sistemas. Ir tai ydinga praktika. Visuomenė turėtų teisę žinoti bylas inicijuoti norinčius viešus asmenis ir tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas nepriima nagrinėti“, – dėstė M.Lingė.

Prašymas buvo prieinamas viešai

Konstitucinis Teismas informavo, kad M.Lingės minėtas prašymas Teismo interneto svetainėje buvo publikuojamas nuo jo gavimo liepos mėnesį iki pat sprendimo šį prašymą grąžinti pareiškėjui priėmimo, kuomet tapo neaktualus.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Petras Gražulis
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Petras Gražulis

Keturi pareiškėjų atstovai

Kaip matyti iš Seimo narių prašymo, pareiškėjų atstovais įvardyti keturi parlamentarai: Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantys Petras Gražulis ir Mindaugas Puidokas, „valstiečiai“ Valius Ąžuolas bei Dainius Kepenis.

Jiems atstovavo advokatas Gytis Kaminskas.

Kreipimąsi į KT pasirašė parlamentarai iš „valstiečių“, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos frakcijų, Seimo narių Mišrios grupės, tarp jų – „valstiečių“ atstovai Juozas Varžgalys, Valius Ąžuolas, Algimantas Dumbrava, Vigilijus Jukna, Asta Kubilienė, Mišrios grupės atstovai Jonas Pinskus, Petras Gražulis, Rita Tamašunienė, Artūras Skardžius, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai Algirdas Butkevičius, Linas Kukuraitis, Vilija Targamadzė, „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Seimo nariai prašė ištirti kai kurių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Valius Ąžuolas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Valius Ąžuolas

Rašte Konstituciniam Teismui, be kita ko, aiškinama, kad ginčijamu Vyriausybės nutarimu, „voliuntaristiškai, priešingai Lietuvos Respublikos prisiimtiems tarptautiniams įsipareigojimams, nesuderinus su įstatymų leidėju ir Respublikos Prezidentu, priimtas sprendimas dėl užsienio politikos esminių klausimų, – Kinijos Liaudies Respublikos tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais yra remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais“.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Mindaugas Puidokas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Mindaugas Puidokas

„Mūsų nuomone, tokiu teisiniu reguliavimu nėra sudarytos galimybės įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į minėtų ryšių pobūdį, jų keliamą grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje bei kitas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones.

Taip pat toks sprendimas, be kita ko, ir ženkliai iškreipia sąžiningą konkurenciją viešųjų pirkimų rinkoje“, – sakoma Seimo narių prašyme Konstituciniam Teismui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai