Siūlymą sudaryti darbo grupę, kuri prisidėtų prie naujo referendumo dėl daugybinės pilietybės įteisinimo organizavimo, pateikė Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Jos manymu, darbo grupę galėtų sudaryti Seimo nariai iš visų parlamentinių partijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, Pasaulio lietuvių bendruomenės ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai.
Darbo grupė svarstytų būsimo referendumo formuluotę, organizavimo, kampanijos taisykles bei kitus svarbius referendumo įgyvendinimo aspektus.
A.Armonaitė: Seimo valdybos sprendimas – prastas
Gruodžio 30-ąją posėdžiavusi Seimo valdyba balsų dauguma nutarė bent kol kas darbo grupės dėl daugybinės pilietybės referendumo nekurti ir šį klausimą atidėjo vėlesniam laikui.
Prie jo valdyba pažadėjo grįžti tada, kai Seimo pavasario sesijoje bus apsvarstytas šiuo metu nebegaliojantis Referendumo įstatymas.
A.Armonaitės manymu, Seimo valdybos sprendimas – prastas.
Tikiuosi, kad valdyba kitą kartą spręsdama bent jau pakvies mane pristatyti problemos, nes pasaulio lietuviams reikia sprendimų.
„Reikia laukti ne formalių sprendimų, formalių balsavimų, o reikia pradėti darbus.
Žinome, kad parlamentas yra ta vieta, kur diskusijos užtrunka ilgiau. Nebūtinai tai yra blogai, bet vien dėl to, kad jos užtrunka ilgiau, ir reikia pradėti kalbėtis anksčiau.
Tikiuosi, kad valdyba kitą kartą spręsdama bent jau pakvies mane pristatyti problemos, nes pasaulio lietuviams reikia sprendimų“, – 15min komentavo politikė.
Ji tikino bandysianti paskatinti kolegas, kad šie anksčiau grįžtų prie darbo grupės įkūrimo klausimo.
-
Seimo narių skaičius nekis, dvigubos pilietybės referendumas įvyko, bet balsų „už“ nepakanka
-
Prezidentas kvietė išeivius aktyviai agituoti už referendumą dėl dvigubos pilietybės
-
A.Armonaitė: kad referendumas dėl pilietybės neužkluptų kaip sniegas kelininkų
-
Prezidentūra mano, kad sąlygos referendumui įvykti – griežtos, bet nesiekia jų keisti
„2019 metų referendumas ir jo rezultatai parodė, kad Lietuvoje yra vienareikšmiškas palaikymas daugybinei pilietybei. Yra tik gana didelis formalus reguliavimas, kurį mes turime įveikti.
Reikia susitelkimo, reikia politinių partijų susitelkimo, reikia didelės komunikacijos, apie tai reikia kalbėti anksčiau ne tik likus paskutiniams mėnesiams“, – komentavo parlamentarė.
D.Henke: reikia bandyti mažinti referendumo kartelę
Tikslą pasirengti referendumui dėl Konstitucijos keitimo daugybinei pilietybei įteisinti, kuris galėtų vykti 2024-aisiais kartu su prezidento rinkimais, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai įsirašė į koalicijos sutartį.
Valdžia, pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Henke, turi dėti visas pastangas, kad referendumas būtų sėkmingas.
„2019 metais referendumas [dėl daugybinės pilietybės] įvyko, bet nepavyko pakeisti Konstitucijos, nes trūko balsų. Balsų kartelė yra be galo aukšta. Gerai, kad taip, nes tai yra pirmas Konstitucijos skirsnis, kuris susietas ir su mūsų kalba, ir su mūsų nepriklausomybe. <...> Bet jei paliksime tas pačias sąlygas, kurios buvo 2019 metais ir nepakeisime kartelės, referendumo sėkmė yra su dideliu klaustuku“, – anksčiau 15min komentavo D.Henke.
Būtinai Seimas turi tai bandyti, nes sulaukę 2024 metų mes galime vėl sėdėti prie neišspręstos problemos.
Jos įsitikinimu, Seimas turi siekti sumažinti referendumo kartelę:
„Būtinai Seimas turi tai bandyti, nes sulaukę 2024 metų mes galime vėl sėdėti prie neišspręstos problemos. Seimas turi bandyti visus įmanomus kelius, kad būtų išspręsta problema.“
Ar Seimui tikrai reikia bandyti mažinti referendumo kartelę?
Seimo pirmininkė: dėl kartelės būtina padiskutuoti
A.Armonaitės vertinimu, toks siūlymas – svarstytinas.
„Aš manau, kad tai yra svarstytinas variantas. Galbūt parlamentinėse diskusijose mes ir galėtumėm rasti sprendimus. Dabar jos atidėliojamos. Reikėtų neatidėlioti“, – dėstė ji.
Kad apie referendumo kartelės mažinimą bent jau reikėtų diskutuoti, sutiko ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Ar mes tam pasiruošę? Manau, kad šis klausimas bent jau turėtų būti nuodugniai išdiskutuotas.
„Ar mes tam pasiruošę? Manau, kad šis klausimas bent jau turėtų būti nuodugniai išdiskutuotas su Seimo nariais, ekspertais, pilietinės visuomenės lyderiais, įvertintos visos galimos – teigiamos ir neigiamos – tokio sprendimo pasekmės“, – komentavo Seimo pirmininkė atsakyme, kurį 15min perdavė jos atstovė spaudai Ilona Petrovė.
Referendumo kartelės mažinimui pritaria ir kai kurie konstitucinės teisės ekspertai, pažymėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Tačiau ji atkreipė dėmesį į tai, kad, nuleidus kartelę, ji būtų taikoma ir kitų svarbių Konstitucijos nuostatų keitimui.
„Apie tai, kad galima būtų mažinti kartelę, kada referendumu teikiamas klausimas būtų laikomas priimtu, kaip minima jūsų klausime, teigiamai yra pasisakę ir konstitucinės teisės ekspertai, pavyzdžiui, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Tačiau reikėtų suprasti, jog, nuleidus šią kartelę, ji būtų taikoma visoms Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“, išskyrus 1 str., ir XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“, išskyrus 148 str. 1 d., nuostatoms.
Tai yra ne tik pilietybės, bet ir, pvz., valstybės sąrangos, principinių reikalavimų Konstitucijos keitimui ir referendumų skelbimui, valstybinės kalbos ir oficialiųjų Lietuvos valstybės simbolių, klausimai“, – komentare dėstė Seimo pirmininkė.
D.Asanavičiūtė abejoja, ar Seimui užtektų valios
Savo ruožtu konservatorė Dalia Asanavičiūtė abejojo, ar Seimui užtektų valios sumažinti referendumo kartelę.
„Šį klausimą kėlėme ir prieš pirmąjį referendumą – kartelė yra labai aukšta ir dėl to reikia labai daug balsų, pasisakančių „už“, kad Konstitucijos straipsnį galėtume pakeisti. Tačiau dabar yra sudėtinga geopolitinė situacija, tuo labiau iki šiol neturime Referendumo įstatymo, todėl labai sunku vienareikšmiškai pasakyti, ar įmanoma tą padaryti šiuo momentu“, – svarstė ji.
Dabar yra sudėtinga geopolitinė situacija, tuo labiau iki šiol neturime Referendumo įstatymo.
Politikės įsitikinimu, įteisinti daugybinę pilietybę įmanoma ir nenuleidus referendumo kartelės.
„Dirbame Seime, pavasario sesijoje ruošiamės teikti Referendumo įstatymą, sudaryti referendumo pasiruošimui darbo grupę, ir aš manau, kad sėkmės garantas yra tas išankstinis ruošimasis, susiplanavimas, komunikacijos pradėjimas daug anksčiau negu prieš praeitą referendumą.
<...> 2019 metais kampanija ir pinigai skirti buvo tik keli mėnesiai iki referendumo, grynai pasaulio lietuvių iniciatyvomis. <...> Jau buvo geras rezultatas, referendumas įvyko, 72 proc. pasisakė „už“.
Turiu daug pozityvo, kad jeigu mes pradedame jau dabar, kas yra dveji metai iki numatomo referendumo 2024 metais, mes galime turėti labai gerą rezultatą“, – kalbėjo D.Asanavičiūtė.
„Už“ turi tarti daugiau kaip pusė piliečių
Straipsnis dėl Lietuvos pilietybės įgijimo įrašytas į pirmąjį Konstitucijos skirsnį „Lietuvos valstybė“. Norint keisti šio skirsnio nuostatas reikia, kad už tai per referendumą pasisakytų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
2019 metų gegužę referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo įvyko, jame dalyvavo 53,16 proc. rinkėjų. Tačiau „už“ balsavo per mažai žmonių, kad būtų pakeista Konstitucija.
Tąkart dvigubos pilietybės instituto išplėtimą palaikė daugiau kaip 956 tūkst. piliečių. Tam, kad referendume pateiktas klausimas būtų priimtas, reikėjo, kad jį palaikytų 1 mln. 236 tūkst. 203 rinkėjai.
Referendume dėl dvigubos pilietybės siūlyta nustatyti, kad mūsų šalies pilietybės nepraranda Lietuvos piliečiai, įgiję „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“.
Praėjusios kadencijos Seimas bandė sumažinti referendumo kartelę, tačiau nesėkmingai.
