Kas siūloma?
Praėjusių metų gruodžio mėnesį siūlytos švietimo įstatymo pataisos leistų vaikams su dideliais ir labai dideliais specialiaisiais ugdymosi poreikiais dėl objektyvių priežasčių lankyti kitą mokyklą, pritaikytą poreikiams.
„Jei vaikui pedagoginės psichologinės tarnybos yra nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai ir mokykla negali užtikrinti tinkamo pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijų (...) Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ir mokyklos vadovas turi imtis reikiamų priemonių, užtikrinti tinkamą vaiko, kuriam nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, ugdymą mokykloje, jei vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra priskirtoje mokyklos aptarnavimo teritorijai“, – teigiama įstatymo pataisose.
„Jei dėl objektyvių priežasčių to padaryti negalima, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo gali tėvams (globėjams, rūpintojams) argumentuotai pasiūlyti parinkti vaikui kitą mokyklą, galinčią užtikrinti vaikui reikalingą ugdymo pritaikymą ir (ar) švietimo pagalbos teikimą pagal pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas, kartu pateikiant ir vaiko pavėžėjimo sąlygas“, – rašoma dokumente.
„Toks projektas nepraeis“
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T.V.Raskevičius mano, kad tokia pataisa būtų atsitraukiama nuo įtraukiojo ugdymo ir grįžtama prie specialiųjų mokyklų.
„Tarkim, lifto nėra arba trys laiptai ir pandusas, tai yra objektyvi priežastis. Jeigu priimtų tokį projektą, tai siųstų į mokyklas, kurios yra pritaikytos. Ilguoju laikotarpiu tai baigtųsi specialiosioms mokyklomis“, – 15min sakė T.V.Raskevičius.
Jis teigė, kad įstatymo pataisa nėra tiksli ir pro komitetą nepraeis.
„Manęs kaip Žmogaus teisių komiteto pirmininko netenkina ir toks projektas nepraeis pro Žmogaus teisių komitetą. Nes jau dabar Švietimo komitetas kalba, kaip jie taisys, tai pirmiausia taisysim mes. Kai mes pataisysim, tada jau galės Švietimo komitetas tvarkyt savo likusius reikalus“, – teigė T.V.Raskevičius.
„Laisvietis“ neįsigilinęs į pataisas?
Įstatymo pataisą pasirašiusi buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė 15min teigė, kad tie, kurie nepatenkinti, yra tiesiog neįsigilinę į tekstą.
„Gaila, kad sukėlė tokias reakcijas, lyg kažkas bandytų atsitraukti nuo įtraukiojo ugdymo. Bet žinot, žmonės nemėgsta skaityti įstatymų, jie skaito neįsigilinę, taip, kaip jiems atrodo, arba tiesiog neskaito pakeitimų“, – sakė parlamentarė.
Ji teigė mananti, kad įvyko nesusikalbėjimas.
„Kadangi tai yra labai jautri tema, tai buvo jautri reakcija ir nesusikalbėjimas, kaip dažnai nesusikalbame ir matome, ką norime matyti“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.
Anot konservatorės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, ši pataisa turi būti diskutuojama ir prieita prie bendrų išvadų.
„Aš manau, kad mes Seime dar karštai diskutuosime, nes yra susikirtimas tarp to, kaip mes norėtume, kad būtų, ir tarp realių galimybių“, –15min sakė konservatorių frakcijos pirmininkė.
Ką sako ministerija?
Tuo metu, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, stabdyti įtraukiojo ugdymo neketinama, nepaisant Seimo būsimų sprendimų.
„Suplanuotų ir vykdomų darbų įtraukiojo ugdymo srityje ministerija neplanuoja stabdyti nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą šio siūlymo atžvilgiu priims Seimas. Tikime įtraukiuoju ugdymu ir jo sėkme Lietuvoje, tačiau reikia vertinti bei atsižvelgti į realias situacijas bei esant poreikiui koreguoti teisės aktus. Neturėtume atsitraukti nuo įtraukties principo, bet ieškoti geriausių būdų jam įgyvendinti”, – 15min teigė švietimo, sporto ir mokslo ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas.
Švietimo, sporto ir mokslo ministerija nuo šių metų rugsėjo 1 dienos pradės įtraukųjį ugdymą visoje Lietuvoje.
Skaičiai rodo, kad per keletą pastarųjų metų mokinių, besimokančių specialiosiose mokyklose, skaičius nežymiai padidėjo. 2021–2022 mokslo metais tokių mokinių buvo 3,5 tūkst., per keletą metų jų skaičius išaugo iki 3,7 tūkst.
