Po šia iniciatyva pasirašė 80 Seimo narių iš visų parlamentinių frakcijų, pranešė antradienį parašus rinkti baigęs konservatorius Mantas Adomėnas.
Į sesijos programą iniciatoriai siūlo įtraukti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, taip pat numatyti Civilinio kodekso pakeitimai, socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, generalinio prokuroro Evaldo Pašilio atsakymai į Seimo narių klausimus.
Ketinimus šaukti neeilinę sesiją yra išsakiusi ir Seimo valdyba, numatoma į darbotvarkę įtraukti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo naują redakciją.
Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė per Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos posėdį antradienį pranešė, kad Seimo valdyba kartu su neeilinės sesijos iniciatoriais sieks patvirtini bendrą darbotvarkę. R.Baškienė taip pat svarstė, kad vienos dienos gali neužtekti, ir sesija būtų šaukiama dviem dienoms.
Seimo statutas numato, kad neeilinėje sesijoje svarstomi tik jos iniciatorių pateikti klausimai.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas priimti rudens sesijos matu pasiūlė Seimo Savižudybių prevencijos komisija. Pagal komisijos variantą, visų formų – fizinis, emocinis, seksualinis – smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, būtų draudžiamas.
Tačiau sausio viduryje šis projektas buvo išimtas iš Seimo posėdžio darbotvarkės, teigiant, kad reikia sulaukti naujos redakcijos įstatymo, kur ir būtų nustatyta reikalinga vaiko teisių apsauga.
Dalis parlamentarų priešinasi siūlymui uždrausti vaikams taikyti fizines bausmes argumentuodami, kad tai būtų kišimasis į šeimos gyvenimą, neleisiantis tėvams savo nuožiūra auklėti vaikų.
Konservatorius M.Adomėnas bei jo frakcijos kolegos Rimantas Jonas Dagys, Laurynas Kasčiūnas,Paulius Saudargas bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Agnė Širinskienė, Povilas Urbšys, Eugenijus Jovaiša minimam projektui siūlo savo pataisas – fizinių bausmių draudimo neliktų įstatyme, o smurtas būtų siejamas su vaiko patirima realia žala ir pavojumi.
„Teikiami pasiūlymai konkrečiau apibrėžtų sąvokas, įpareigotų situaciją vertinti ne pagal formalius požymius, bet orientuojantis į vaiko apsaugą nuo tikros grėsmės bei iš tiesų galinčios kilti žalos. Be to, siekiant išvengti perteklinio valstybės kišimosi ir Lietuvos šeimų konstitucinės teisės pačioms auklėti savo vaikus nepagrįsto ribojimo, apibrėžimuose siūloma atsisakyti formuluočių, kurios įtvirtintų privalomą vaikų auklėjimo modelį“, – savo pasiūlymą argumentuoja iniciatoriai.
