LRT.lt kalbinti ekonomistai Romas Lazutka bei Nerijus Mačiulis sako, kad kur kas prasmingiau būtų tiesiogiai remti šeimas, o ne nurodyti, kur ir ką su nuolaida jos gali įsigyti.
Seime ketinamas svarstyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pasiūlymas įteisinti Šeimos korteles, kurios suteiktų galimybę gausioms arba neįgalius vaikus auginančioms šeimoms naudotis lengvatomis. Jei parlamentas pritars, Šeimos kortelę turintys asmenys galėtų gauti nuolaidas tam tikroms prekėms, transporto, sporto, laisvalaikio, vaikų užimtumo ir kitoms paslaugoms. Tokią kortelę būtų galima naudoti specialiu ženklu pažymėtose vietose.
LLRA-KŠS frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė LRT RADIJUI sako, kad nuolaidos būtų taikomos tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus paslaugoms.
„Tai – transporto lengvatos, taip pat prisijungs privatus sektorius, jie patys nuspręs, kokiu būdu dalyvaus toje programoje ir kokią nuolaidą jie galės pasiūlyti gausioms šeimoms. Mes įsivaizduojame, kad didieji prekybos tinklai gali taikyti nuolaidas kažkokioms prekių grupėms, ypač vaikų prekėms. Kino teatrai – bilietams į kiną. Muziejai, pramogų parkai galėtų taikyti nuolaidą jų siūlomoms paslaugoms. Šeimos kortelė jungia tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus dalyvavimą“, – kalba ji.
Tačiau nors iš didžiųjų prekybos tinklų projekto iniciatoriai tikisi nuolaidų prekėms, tuo pačiu svarsto juos labiau apmokestinti.
Projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad įstatymo įgyvendinimas pareikalaus biudžeto lėšų, reikalingų suteikiant nuolaidas ir lengvatas Šeimos kortelės turėtojams arba taikant mokesčių lengvatas privataus sektoriau įmonėms, kurios dalyvaus Šeimos kortelės projekte.
„Reikiamas lėšas siūloma gauti įvedus naujus mokesčius bankams nuo turto ir didelėms prekybos tinklams nuo apyvartos“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Vienur – nuolaidos, kitur – didesnės kainos
Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka sako, kad būtų logiška, jog prekių kainų nuolaidas taikantys didieji prekybos tinklai taip pat naudotųsi mokestinėmis lengvatomis, kaip ir kitas privatus verslas.
„Jei prekybos tinklai taikytų prekių kainų nuolaidas, būtų logiška, kad jiems taip pat būtų sumažintas pelno mokestis. Tai turėtų būti gera valia, socialinė atsakomybė paremti tas šeimas. Kita vertus, vadindamas tokius veiksmus socialine atsakomybe, verslas paprastai turi naudos. Taip verslas atkreipia į save dėmesį, gali pritraukti ir tokių klientų, pirkėjų, kurie netgi negauna nuolaidos.
Tačiau taip, pateikiamas įstatymo projektas gali sukelti priešingą verslo organizacijų reakciją, kad iš jų norima socialinės atsakomybės, tačiau čia pat jie yra apmokestinami“, – kalba R.Lazutka.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas teigia, kad socialinės atsakomybės idėja ir mokesčių didinimas neturėtų būti siejami viename projekte.
„Vienas dalykas yra verslo socialinės atsakomybės ir jungimosi prie iniciatyvos klausimas, kitas – nauji mokesčiai. Jungimasis prie tokios iniciatyvos turėtų būti grįstas savanoriškumo principu. Didesnio bankų ar prekybos tinklų apmokestinimo klausimas buvo pasirodęs ir Lenkijoje, kurioje yra tokia kortelė, tačiau Europos Komisija aiškiai pasakė, kad tokie mokesčiai negalimi, nes jie yra diskriminaciniai atskirų verslų atžvilgiu.
Kita vertus, jei toks mokestis per kažkokią klaidą būtų nustatytas, jis būtų mokamas iš pačių vartotojų, pirkėjų kišenės, didinant kainas. Tai supranta bet koks ekonomistas, ekspertas ir turėtų suprasti sprendimų priėmėjai“, – kalba L.Vilimas.
Banko „Swedbank“ vyr. ekonomistas N.Mačiulis svarsto, kad tokie finansavimo šaltiniai galėjo būti pasirinkti todėl, kad viešojoje erdvėje nebūtų nepopuliarūs.
„Turbūt ieškoma tokių finansavimo šaltinių, kurie viešojoje erdvėje nebūtų labai nepopuliarūs. Kalbėti apie tokius mokesčius mažiau rizikinga, nei pasiūlyti didesnį PVM ar GPM. Tačiau apmokestinus prekybos centrus, tiesiog turbūt padidėtų kainos, o dėl to nukentėtų visos šeimos. Nemanau, kad didesni mokesčiai kažką išspręstų.
Sistema, kuri paskatintų įmones teikti lengvatas, tikrai gali atsirasti, tačiau nemanau, kad tam reikia valstybinio įsikišimo. Yra nemažai nuolaidų kortelių įvairiausiose vietose, kurias galima gauti nemokamai. Nereikia kurti kažkokios valstybinės nuolaidų kortelės, kuri nebūtų aišku, iš kur finansuojama. Visi turbūt sutinka, kad didesnės paramos šeimoms reikia, tačiau suteikime tiesioginę paramą, nebandykime kontroliuoti jų gyvenimų, nusprendžiant ko jiems reikia, kada ir kur jie tai gali pirkti“, – sako N.Mačiulis.
Jei jau didinami mokesčiai, ar tuomet nėra prasmingiau tiesiogiai paremti šeimas, kad jos galėtų įsigyti, ką nori? – klausia R.Lazuta.
Latviai naujų mokesčių neįvedinėjo
Šeimos kortelėmis jau naudojamasi Alytaus mieste, Varėnos bei Rokiškio rajonuose. Jos taip pat yra Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Sonata Dumbliauskienė LRT RADIJUI sako, kad šeimos jomis labai džiaugiasi, o verslas mielai jungiasi savanoriškai.
„Kortelių idėja gimė prieš trejus metus, pasidalijus patirtimi su partneriais Lenkijoje, kur jau seniai veikia tokia kortelė. Gausių šeimų centras „Skruzdynėlis“ labai palaikė šią idėją, tad tiesiog ėmėm ir padarėm. Alytuje tokias korteles turi 360 šeimų.
Šeimos labai džiaugiasi šiomis kortelėmis, nes pirmą kartą buvo parodytas dėmesys paprastai šeimai, o ne šeimai, patiriančiai socialinę atskirtį ar riziką. Alytaus verslas prisidėjo prie šios idėjos, nė viena įmonė per tuos trejus metus neatsisakė teikti nuolaidas“, – pasakoja S.Dumbliauskienė.
LRT RADIJO bendradarbis Latvijoje Arūnas Vaikutis sako, kad Šeimos kortelėmis Latvijoje galima naudotis netgi kol vaikams sukanka 24 metai, jei sulaukę tokio amžiaus jie mokosi.
„Šią kortelę gali gauti šeimos, kurios augina nemažiau nei tris vaikus. Į šią kategoriją taip pat patenka vaikai iki 24 metų amžiaus, jei mokosi aukštosiose ar profesinėse mokyklose.
Jos turėtojams suteikiamos lengvatos perkant tam tikras prekes, lankantis kultūriniuose renginiuose“, – kalba jis.
Kaip LRT.lt pažymi A.Vaikutis, prisijungimas prie šios kortelės programos yra visiškai savanoriškas, verslas tai daro savo nuožiūra, o jokių papildomų mokesčių, idant ši sistema imtų veikti, Latvijoje nebuvo įvesta.
Prasmingiau – tiesioginė parama
„Jei jau didinami mokesčiai, ar tuomet nėra prasmingiau tiesiogiai paremti šeimas, kad jos galėtų įsigyti, ką nori?“ – klausia R.Lazuta.
Nuomonės, kad tiesioginė parama šeimoms yra kur kas logiškesnė ir prasmingesnė, laikosi ir N.Mačiulis.
„Tai, kad paramą norima suteikti ne tiesiogiai, o per tam tikras institucijas, nuolaidas, kurias teiks ne visos įmonės ir jos gaus kažkokią dar neapibrėžtą lengvatą, jau savaime yra akivaizdžiai painus ir sudėtingas mechanizmas. Tad kodėl nebūtų galima paremti šeimų tiesiogiai, taikant mažesnius mokesčius ar per tiesiogines išmokas? Kodėl nesuteikus galimybės toms šeimoms pirkti ką nori, kur nori, o ne kažkokia specifine kortele?
Šią savaitę buvo kitas labai panašus pasiūlymas – finansinės paramos daugiavaikėms šeimoms įsigyti automobilius. Puiku, kad valstybė nusprendžia, jog paramos daugiau vaikų auginančioms šeimoms reikia, tačiau valstybės sprendimas kaip, kur ta parama šeimos gali pasinaudoti, yra labai keistas. Siūloma parama automobilio įsigijimui, nors gal daugiau vaikų auginančioms labiau trūksta drabužių, maisto ar didesnio būsto. Kodėl valstybė čia turėtų nuspręsti, kad finansuoti reikia būtent automobilio įsigijimą? Lygiai taip pat yra ir su tomis nuolaidų vietomis“, – kalba N.Mačiulis.
