Laidos pašnekovai – nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
15min žurnalistinį tyrimą rasite čia: Kabineto 339 paslaptys
– Ar normalu, kad visuomenė negali žinoti ministro pirmininko kabineto baldų, remonto darbų kainų?
Sergejus Muravjovas: Trumpai – ne, nėra normalu. Ir tai yra pasirinkimas, nėra neišvengiamybė, kad negalima sužinoti ministro pirmininko kabineto pirkimų detalių.
– Pone Budbergyte, kaip jums atrodo tokia praktika?
Rasa Budbergytė: Pritariu, kad tokia praktika tikrai nėra normali. Ir pavadinčiau situaciją nepriimtina, net skandalinga, kad viskas pakišta po slaptumu.
– O jūs sakote, kad yra pakišta po slaptumo skraiste? Žodžiai čia yra svarbūs, pasirinkimo būdu pakišta?
R.Budbergytė: Tai jeigu yra uždėtas slaptumo grifas, todėl, kad lėšos buvo leistos kriminalinei žvalgybai ir be, jokios abejonės, Vadovybės apsaugos departamentas turi teisę reguliuoti slaptumo lygį, kai kalbama, kaip panaudojamos kriminalinės žvalgybos lėšos.
Norėčiau priminti, kad 2018 metais Valstybės kontrolė atliko kriminalinei žvalgybai skirtų lėšų įvairiuose subjektuose, kurie yra kriminalinės žvalgybos subjektai, panaudojimo auditą. Taip pat buvo naudojamas slaptumo grifas, bet niekam nekėlė abejonių, kad taip gali būti.
Tačiau šiandien mes kalbame ne apie kriminalinei žvalgybai skirtas lėšas, kurios subjektams skiriamos tuo tikslu, kad būtų užtikrintas slaptumas, sakykim, tam tikrų duomenų. Šiandien mes kalbame apie tai, kad tomis lėšomis naudojantis buvo vykdyti darbai, kurie jokiu būdu neprimena kriminalinės žvalgybos veiklos. Aš turiu omeny, kad remonto darbai ir baldų pirkimas man nesitapatina su kriminaline žvalgyba. Mano nuomone, investicijos, kurios buvo atliktos į minėtus dalykus, turėtų būti atviros ir žinomos visuomenei.
