Iškilmingo minėjimo metu sveikinimo kalbą pirmoji tarė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Mūsų laisvės metai – tai augimo ir stiprėjimo metai“, – sakė prezidentė.
Pasak jos, Lietuva per ketvirtį amžiaus Lietuva tapo Vakarų pasaulio dalimi, išmoko pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitomis tautomis, kurioms šiandien ypač reikia paramos siekiant gyventi taikioje ir atviroje visuomenėje.
Tokios pačios jėgos mums reikia šiandien, po ketvirčio amžiaus, kai ginklų žvangėjimo aidas vėl sklinda iš tos pačios pusės, kai laisvės balsą mėginama nutildyti šūviais, – sakė D.Grybauskaitė.
„Mums jau nebereikia įrodinėti, kad esame darbščių, patikimų ir kūrybingų žmonių tauta, kad galime pakovoti už save“, – sakė D.Grybauskaitė.
Prezidentė pabrėžė, kad prieš 25-erius metus Lietuva buvo neįtikėtinai vieninga, o būtent vienybės labiausiai reikia ir dabar, kai iš tos pačios pusės vėl žvanga ginklai.
„Laisvės dvidešimtpenkmečio nesulaukė Jono Basanavičiaus Lietuva, tačiau sulaukė Sąjūdžio Lietuva. Tų metų vienybės jėga tapo legenda. Tokios pačios jėgos mums reikia šiandien, po ketvirčio amžiaus, kai ginklų žvangėjimo aidas vėl sklinda iš tos pačios pusės, kai laisvės balsą mėginama nutildyti šūviais. Kai ne tik išorinės, bet ir vidinės jėgos siekia skaldyti, menkinti ir temdyti laisvės šviesą“, – kalbėjo prezidentė.
Ji tikino, kad Lietuva bus tvirta tol, kol bus vieninga: „Stiprūs būsime tiek, kiek būsime vieningi. Nuo Vilniaus iki Klaipėdos, nuo Telšių iki Šalčininkų. Esame viena Lietuva kartu dainuojanti ir kelianti mūsų trispalvę“.
Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė daug nekalbėjo, tik paragino žuvusius už Lietuvos laisvę ir Anapilin išėjusius signatarus pagerbti tylos minute, o svarbiausias Lietuvos gyvenimo akimirkas prisiminti žiūrint filmą.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas tvirtino, kad laisvė nėra duota savaime. Už ją kovota ir kentėta. Todėl, pasak jo, negalime Kovo 11-ąją vien švęsti, turime atsiminti ir tai, ką teko išgyventi iki šios džiaugsmingos dienos. Pasak jo, ta istorija moko, kad ir dabar tarptautinėje politikoje negalima toleruoti grobikiškų sutarčių sudarymo.
V.Landsbergis: „Lietuvos kokybė – štai kur klausimas“
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis teigė, kad prieš ketvirtį amžiaus dirbant ir gyvenant Kovo 11-osios salėje atrodė, kad kiekviena diena prasminga, nes kiekvienas išaušęs rytas rodė, kad Lietuva gyva ir dar gali eiti į visai nepažadėtą, bet viltingą ateitį.
„Jutome, kad žmonės, tauta stebi mūsų darbus, pritaria svarbiausiems tikslams. Todėl būsime čia ir neišduosime. Tiesa, girdėdavome reikalavimų ir spaudimų trauktis, nesiekti neįmanomo. Ir tada viskas baigsis gerai. Net šioje salėje išgirsdavome siūlymų padaryti visai paprastą politinį sprendimą. Bet siūlančių tebuvo mažuma“, – prisiminė V.Landsbergis.
Jis tvirtino, kada tada kas nors vis jo paklausdavo, ar Lietuva tikrai tikisi įveikti imperiją. „Atsakydavau: mums nereikia pergalės prieš ką nors. Mes norime taikos ir taikos sutarties“, – tvirtino jis.
Lietuvos kokybė – štai kur klausimas. Ir Lietuvos likimas šių dienų šviesoje. Jei bepročių agresijos temdoma ir imperija eina atgal į buvusias kolonijas, mūsų sėkmės istorija gali virsti laikinos sėkmės istorija, kuri bus verčiama pelenais, – kalbėjo V.Landsbergis.
Pasak jo, dabar, po ketvirčio amžiaus, atrodo, kad Lietuva – pripažinta, apginta ir įsitvirtinusi tiek, kiek įmanoma įsitvirtinti netvirtame pasaulyje.
„Kad ir graužiama menkysčių ir išdavysčių, ji turi energijos išradimams ir trumparegio pelno veiklai, džiaugiasi meno, mokslo ir sporto laimėjimais, taip pat loterijomis ir balabaikomis, o ypač laisvėje užaugusiu jaunimu“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Tačiau kartu V.Landsbergis tvirtino, kad visas šis stabilumas gali akimirksniu virsti istorija, jei tik Lietuva nusimenkins iki „reikaliukų, postelių ir finansinių srautelių“.
„Kartais atrodo, kad dabartiniams bėgiojantiems būsimiesiems nepaliksime nė doros užduoties. Nes didelės užduoties, kuri vadintųsi garbinga Lietuva, per maža teturime. Lietuvos kokybė – štai kur klausimas. Ir Lietuvos likimas šių dienų šviesoje. Jei bepročių agresijos nesustabdoma ir imperija eina atgal į buvusias kolonijas, mūsų sėkmės istorija gali virsti laikinos sėkmės istorija, kuri bus verčiama pelenais“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Pasak jo, gali atsitikti net taip, kad broliai europiečiai patars nė nesipriešinti, nes neva yra svarbesnių reikalų nei laisvė ir teisingumas.
„Bet ir iš pradžių ir visados mes esame tie, kuri turi, ką pasakyti. Reikia rengtis ginti žilą tėvą ir mylimą močiutę, ir mažą sesutę“, – ragino V.Landsbergis.
Savo kalbą jis baigė eilėmis.
Taip pat istorinėje Kovo 11-osios salėje Seime trečiadienį kalbėjo Islandijos Prezidentas Ólafuras Ragnaras Grímssonas, Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso vardu Lietuvą pasveikins Kongreso narys iš Ilinojaus, Baltijos draugų grupės pirmininkas Johnas Shimkus.
Iškilmingam minėjimui pirmininkavo Seimo Pirmininkė L.Graužinienė, Lietuvos moksleivių parlamento pirmininkė Gabrielė Makavičiūtė ir Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.
Renginio metu giedojo chorai „Ąžuoliukas“ ir „Liepaitės“.
Po iškilmingo posėdžio prie parlamento vyks trijų Baltijos vėliavų pakėlimo ceremonija ir eisena iki Katedros aikštės.
Trečiadienį suėjo lygiai ketvirtis amžiaus po to, kai Vytauto Landsbergio vadovaujama Aukščiausioji Taryba, vėliau pavadinta Atkuriamuoju Seimu, priėmė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą ir Lietuva tapo pirmąja sovietine respublika, atsiskyrusia nuo Maskvos.
