Siūlė kreiptis į etikos sargus
Buvęs šio komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas priminė, kad Žmogaus teisių komitetas išvados svarstyme padarė pertrauką, todėl reikėtų palaukti, kol jie priims sprendimą ir tada tęsti svarstymus. Liberalas Vitalijus Gailius taip pat sakė, kad pertrauką padarė ir Audito komitetas.
Pasak parlamentaro, nebūtų teisinga pritarti išvadų projektui, kai to dar nepadarė papildomi komitetai.
„Man, kaip ne kartą nukentėjusiam, kaip komiteto pirmininkui, teko ne kartą lankytis Etikos ir procedūrų komisijoje už tai, kad mūsų komitetas, kaip pagrindinis, apsvarstydavo po ilgalaikių prašymų papildomų komitetų nesvarstyti nesulaukus išvados. EPK du kartus pripažino, kad buvo pažeistas statutas, nesulaukus papildomo komiteto išvados svarstant projektą“, – kalbėjo J.Sabatauskas.
Jis siūlė kreiptis į parlamento etikos sargus su prašymu išaiškinti, ar jie gali svarstyti išvadas, kol to nepadarė papildomi komitetai. Be to, jis teigė nematantis reikalo skubėti su išvadų svarstymų, nes artimiausias dvi savaites nevyks Seimo plenariniai posėdžiai.
Tiesa, komiteto vadovei A.Širinskienei toks argumentas nepasirodė įtikinamas. Anot jos, ketvirtadienį neketinta balsuoti dėl viso nutarimo, nes tam tiesiog trūksta laiko ir vienaip ar kitaip reikia daryti pertrauką.
Komiteto posėdyje buvo balsuojama dėl konservatoriaus Andriaus Kubiliaus ir socialdemokrato J.Sabatausko bei liberalų pasiūlymų, tačiau visiems jiems nebuvo pritarta. Visais balsavimo atvejais pasiūlymams pritarė tik keturi komitete dirbantys opozicinių frakcijų atstovai. Kiti aštuoni TTK nariai, dirbantys valdančiojoje daugumoje arba ją palaikančiose frakcijose, balsavimuose susilaikė.
Pasiūlymai kelia nerimą
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė komiteto posėdyje kalbėjo, kad tiek LRT administracija, tiek LRT tarybos nariai yra išsakę nuogąstavimus dėl išvadose numatyto visuomeninio transliuotojo valdymo modelio keitimo.
„Mums kelia nerimą siūlymai keisti LRT tarybos formavimo tvarką, naikinti LRT tarybos narių kadencijų, nesutampančių su politiniais ciklais, principą, mažinti Tarybos galias steigiant naują valdymo organą – valdybą. Abejonių kelia tai, kaip bus formuojama pati valdyba“, – kalbėjo LRT vadovė pridurdama, kad tokie žingsniai veda į didesnį LRT politizavimą, o tai nėra suderinama su demokratijos ir žodžio laisvės principais.
Taip pat, kaip kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė, tokie siūlymai kelia nerimą ir Europos transliuotojų sąjungai.
Siūlo keisti LRT valdymą
Parlamentinį tyrimą atlikusi laikinoji komisija išvadose siūlo, kad būtų išgryninamos LRT tarybos funkcijos, „paliekant klasikines tarybos ir dalininkų funkcijas, LRT veiklos strategijos tvirtinimą ir priežiūrą, būtų atsisakoma valdymo organams būdingų funkcijų“.
Siekiama, kad būtų sukurtas naujas LRT valdymo organas – valdyba, kuriai vadovautų LRT generalinis direktorius. Ją skirtų Taryba. Tiesa, pats Tarybos narių skyrimas būtų susiejamas su ją skiriančios institucijos kadencijos metais. Taip jų skyrimas būtų susijęs su politiniu ciklu.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, LRT Taryba sudaroma šešeriems metams iš asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
Seimo komisija siūlo, kad prezidentas keturis tarybos narius skirtų kasmet po vieną, bet kadangi prezidento kadencija trunka penkerius metus, būtų vieneri metai, kuomet prezidentas atstovo neskirtų. Taip pat siūloma nustatyti, kad Seimas keturis tarybos narius skiria po du vienu metu, laikantis principo, kad skyrimai vyktų kiekvienos parlamento kadencijos metu. Siūloma trumpinti tarybos narių kadencijas nuo 6 iki 4–5 metų.
LRT generalinė direktorė M.Garbačiauskaitė-Budrienė jau anksčiau komentavo, kad komisija aiškiai neapibrėžė, koks būtų valdybos ir Tarybos vaidmuo, kuo šios institucijos skirsis ir kokias funkcijas atliks bei kaip jų sudarymas bus apsaugotas nuo politizavimo.