Nutarimo projektas registruotas po to, kai Seimas lapkričio pabaigoje nepritarė Laisvės premijos komisijos pateiktam analogiškam siūlymui, tuo sukeldamas prieštaringas visuomenės reakcijas. Po šio balsavimo atsistatydino didžioji Laisvės premijos komisijos dalis, tarp jų ir komisijos pirmininkė konservatorė Irena Degutienė.
Seimas projektą dėl premijos skyrimo grąžino iniciatoriams tobulinti, bet komisija nebeturi kvorumo, o pirmąjį projektą registravusi I.Degutienė sakė antrąkart tokio siūlymo neteiksianti, abejodama jo sėkme. Vienas atsistatydinusių Laisvės premijos komisijos narių Povilas Urbšys įsitikinęs, jog nutarimą dėl premijos skyrimo V.Landsbergiui nepažeidžiant įstatymų gali teikti ir bet kuris Seimo narys.
„Pagal Laisvės premijos įstatymą, Laisvės premijos komisija iki lapkričio 23 dienos Seimui pateikia išvadą, o įstatyme nėra numatyta, kas teikia nutarimo projektą, tiesiog parašyta, kad Seimui pateikiamas nutarimas. Pagal šitą neapibrėžtą situaciją, projekto iniciatoriais gali būti tiek I.Degutienė, tiek P.Urbšys. I.Degutienės projektas buvo grąžintas tobulinti, bet ji neapsisprenddė tobulinti, todėl registruojamas visiškai naujas projektas, jo turinys šiek tiek skiriasi, bet esmė lieka ta pati – jis neprieštarauja Laisvės premijos komisijos išvadai, kam ta premija skiriama“, – BNS sakė projekto iniciatorius P.Urbšys.
Pasak P.Urbšio, kadangi nutarimo projektas neprieštarauja laikų pagal įstatymą – iki lapkričio 23-osios – premijos komisijos pateiktam siūlymui, jį galima teikti balsuoti Seimui ir procedūros formaliai nepažeidžiamos.
Pasirašo ir premiją atėmę socialdemokratai
Kartu su P.Urbšiu projektą teikia socialdemokratų lyderis premjeras A.Butkevičius, jo frakcijos kolegos Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, dar keli socialdemokratai, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo narių Mišrios grupės seniūnė Rima Baškienė.
Savo parašais dokumentą padabino ir du socialdemokratai, per balsavimą Seime nutarę susilaikyti dėl Laisvės premijos skyrimo V.Landsbergiui: Arūnas Dudėnas ir Juras Požela. Pastarasis Seimo sprendimą dabar vadina klaida.
B.Juodka, J.Olekas ir A.Butkevičius skandalą sukėlusiame Seimo balsavime nedalyvavo. G.Kirkilas buvo vienintelis socialdemokratas, balsavęs už.
Lapkričio pabaigoje Seimas valdančiųjų balsais atmetė Laisvės premijos komisijos siūlymą premiją skirti V.Landsbergiui. Po šio sprendimo dauguma komisijos narių ir pirmininkė I.Degutienė iš jos pasitraukė, komisija subyrėjo. Balsavimo metu Kinijoje buvęs premjeras valdančiųjų socialdemokratų lyderis A.Butkevičius grįžęs paragino iš naujo svarstyti Laisvės premijos skyrimą V.Landsbergiui.
Seimo opozicijos lyderis konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius savo ruožtu teigia abejojantis, ar socialdemokratai įsiklausys į premjero raginimą ir pakeis savo nuomonę. Vienas jų – Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas pareiškė nematąs priežasčių keisti skeptišką poziciją dėl premijos skyrimo V.Landsbergiui.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Ketvirtoji premija pernai įteikta Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.
V.Landsbergis 1990-aisiais vadovavo Aukščiausiosios Tarybos sesijai, priėmusiai Kovo 11-osios aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Per ateinančius dvejus metus V.Landsbergio vadovaujama Lietuva atlaikė Maskvos spaudimą ir įtvirtino valstybingumą.
