Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė pasakojo, kad šios trys savaitės buvo skirtos visuomenės ir kitų institucijų pastabų priėmimui.
„Įvyko pirmas tarpžinybinis Vaiko gerovės darbo grupės posėdis“, – pasakojo ji, pabrėždama, kad jau tariamasi dėl konkrečių teisės aktų, kuriuos reikėtų keisti formuojant šeimos politiką.
„Vienas dalykas yra sukurti praktiką aprašuose, o kitas – ką padiktuoja gyvenimas“, – pripažino ji, komentuodama vaiko teisių apsaugos klausimus.
„Grėsmės lygio aprašo taisymai. Galbūt, apskritai jo modifikacija“, – kalbėdama apie pirmuosius galimus pokyčius sakė V.Augienė. Ji žadėjo, kad bus ir daugiau techninio pobūdžio pataisymų, kurie lies ir laikinosios globos reglamentavimą.
E.Žiobienė bandė apginti įstatymą
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pabrėžė, kad konstruojant įstatymą buvo akivaizdu, kad vaiko paėmimas yra kraštutinė priemonė. Ji ragino peržiūrėti poįstatyminius aktus, kuriuose slypi dauguma prieštaravimų.
„Dėl vaiko paėmimo iš šeimos tai kiekvienas žodis buvo gludinamas“, – teigė E.Žiobienė.
Diskusiją moderavęs komiteto pirmininkas, konservatorius Rimantas Jonas Dagys retoriškai klausė, ar vaiko teisių apsaugos įstatyme akcentuojama turėtų būti valstybės, ar šeimos pozicija.
Socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė parėmė E.Žiobienės nuomonę, teigdama, kad didžiąją dalį problemų lemia būtent poįstatyminiai aktai.
„Ministras mato penkias pozicijas, ką įstatyme reikia pildyti. Bet, žinokite, gerbiamas Rimantai, su poįstatyminiais aktais ten yra blogai... Tie visi vaikų paėmimai yra dėl socialinių darbuotojų, vaiko teisių specialistų vedžiojimo pirštu ir tų aprašų vykdymo“, – kalbėjo Seimo narė.
Gąsdina totalitarine sistema
Laisvos visuomenės instituto atstovas (LVI) teisininkas Vygantas Malinauskas tikino, kad pavojus glūdi sąvokose. Jo manymu, smurtu traktuoti vaiko nepriežiūrą yra klaidinga.
„Jei aš vairuoju ir viršiju greitį, tai ar čia irgi smurtas?“, – retoriškai klausė prieštaringai vertinamo instituto atstovas.
„Yra visuotinis teisės principas, kad bet kokių žmogaus teisių apribojimų pagrindai turi būti nustatomi įstatymo lygmeniu. Vaiko teisių paėmimas yra fundamentalus žmogaus teisių apribojimas“, – kalbėjo V.Malinauskas.
„Tėvai de facto paliekami be gynybos priemonių“, – pridūrė jis, aiškindamas, kad suinteresuotos šalys (tėvai) privalo turėti teisę lygiavertiškai dalyvauti procese.
„Suinteresuota institucija tampa teisėju byloje. Vaikai padaromi įkaitu, o institucija atviru tekstu sako, kad jei nevykdysite reikalavimų, tai mes turėsime teisę negrąžinti“, – kalbėjo V.Malinauskas, pažymėdamas, kad trūksta proporcingumo principo.
„Ko mes norime laisvoje Lietuvoje? Ar mes norime pradėti nuo gąsdinimo ir baudimo, ar mes norime pradėti nuo pagalbos?“ – retoriškai klausė LVI atstovas, ragindamas „neluošinti vaikų ir suteikti reikiamą pagalbą“.
Įžvelgė net verslo interesus
Tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikalajūnas ragino apskritai stabdyti vaiko teisių apsaugos įstatymo įgyvendinimą, nes šis „kerta šeimą kaip visuomenės pagrindą“.
„Tikslas buvo vaikystė be smurto ir Lietuva be vaikų namų. O dabar šeima kriminalizuojama ir vaikai tampa preke“, – piktinosi Tėvų forumo atstovas, primindamas, kad „šią sistemą finansuojame mes patys“.
Diskusiją stebėjęs Seimo narys, valstietis Mindaugas Puidokas replikavo, kad kol kas vyksta tik „institucinis smurtas“.
„Šeima nebeturi suverenumo, nebeturi autonomiškumo. Vaikui geriausia augti pilnoje šeimoje, o atskirdami vaiką mes atimame tą galimybę“, – tikino K.Mikalajūnas.
Jis svarstė, kad tokiu keliu eidama valstybė gali nueiti ir iki totalitarizmo, o dabartinės priemonės yra prievartinės.
Diskusijoje siūlyta kurti mobilias komandas, kurios „mokėtų tvarkytis taip, kad smurto mažėtų“. Tokios komandos turėtų vertinti galimus smurto prieš vaikus atvejus ir kraštutiniu atveju galėtų vaiką paimti iš šeimos.
Tėvų forumo narė Ilona Kvaraciejienė ragino kalbėti griežtesniu tonu. Jos manymu, valstybė jau skęsta vaikų ašarose.
„Paskęsim galutinai, jei toliau tai tęsis“, – gąsdino forumo atstovė. „Mano požiūriu, šitas įstatymas yra verslo palaikymas. Kiekviena visuomenė turi degradavusių žmonių procentą, bet ne visos taip elgiasi. Jokia valstybė neturi pradėti nuo žeminimo savo žmonių“, – svarstė I.Kvaraciejienė.
„Valstybinė institucija, pasitelkusi privatų verslą, kišasi į privatų žmonių gyvenimą ir taip sukuriamas totalitarinis modelis“, – kalbėjo Lietuvos tėvų forumo atstovė.
