2023 05 03 /13:35

Piktnaudžiavimų banga savivaldybėse: siūloma nustatyti viršutinę ribą išmokoms ir kitus ribojimus

Seimo Antikorupcijos komisijos narys konservatorius Vilius Semeška siūlo nustatyti viršutinę išmokų ribą savivaldybių tarybų nariams už jų veiklą, taip pat nustatyti baigtinį išlaidų, kurios kompensuojamos kaip susijusios su tarybos nario veikla, sąrašą.
Vilius Semeška, Andrius Tapinas, Raimundas Kalesnykas
Vilius Semeška, Andrius Tapinas, Raimundas Kalesnykas / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

„Siūlytina nustatyti tarybos nario veiklai apmokėti lubas, kurių dydis negalėtų viršyti 0,2 ar 0,3 Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU), baigtinį tinkamomis pripažintinų ir su nario veikla susijusių išlaidų sąrašą“, – per spaudos konferenciją Seime trečiadienį sakė V.Semeška.

Pasak V.Semeškos, taip būtų galima užkirsti kelią piktnaudžiavimui, nes „akivaizdu, kad kontrolės mechanizmas savivaldoje neveikia“.

Vairuotojo pažymėjimo nėra, išlaidos degalams – tūkstančiai

Galimus piktnaudžiavimo atvejus anksčiau paviešinęs visuomenininkas, Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas sakė, kad pradėjus aiškintis savivaldos narių išlaidas su tarybos nario veikla susijusiai veiklai finansuoti matyti, kad „vyksta masiniai piktnaudžiavimai“.

A.Tapinas spaudos konferencijoje minėjo naujausius paskelbtus atvejus, kai Druskininkų savivaldybėje trys tarybos nariai, neturintys vairuotojo pažymėjimo, per buvusią kadenciją pravažinėjo po 13–14 tūkst. eurų.

„Fiksuoti atvejai, kai vicemerė pateikia ataskaitą, kur 35 skirtingos kortelės mokėjimo (už kurą), pateikiami ataskaitoj čekiai, kur žmogus išrašo už 37 plovimus, nors neturi plovyklos, Neringoje nuomojami kompiuteriai iš draugų įmonių. Apibendrinant, akivaizdu, kad daugumoje savivaldybių rasime tą patį“, – sakė A.Tapinas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Andrius Tapinas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Andrius Tapinas

Visuomenininkas teigė, kad ne tik įstatymų pakeitimai, bet ir viešumas prisidės prie skaidresnės tvarkos, reglamentuojančios išmokas už patiriamas išlaidas bei apmokėjimą už veiklą.

„Gavom kol kas iš vienos savivaldybės balandžio mėnesio tarybos narių išmokų ataskaitą, su laiku matysime daugiau savivaldybių duomenų. Kodėl tai svarbu? Prasidėjus šiai akcijai, vasario mėnesį 23 iš 24 tarybos narių pilnai įsisavino išmokas kanceliarinėms reikmėms, o balandį degalų prireikė tik septyniems tarybos nariams, 16 iš jų jokių išmokų neėmė, tai 6 tūkst. eurų liko rajono biudžete“, – kalbėjo A.Tapinas.

„Tokią tendenciją matysim net ir be labai teisingų įstatymo pakeitimų, jau bus pinigai taupomi ir leidžiami efektyviau, naudojami rajono žmonių reikmėms, o ne abejotiniems sprendimams“, – pridūrė visuomenininkas.

Merė: tai garbės nedaro visoms partijoms

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Lazdijų rajono merė, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentė Ausma Miškinienė teigė, jog ydinga sistema susiklostė per daugelį metų ir joje dalyvauja visų partijų bei politinių komitetų atstovai, o problemas spręstų ne tik nustatyti limitai, bet ir užmokestis tarybos nariams už darbą.

„Yra rūpesčių ir problemų, sisteminių ir gilių, labai svarbu, mano manymu, įvardinti priežastis, kodėl taip yra visose savivaldybėse, ir nėra partijos ar komiteto, kur galėtume sakyti, kad vieni gerieji, kiti blogieji – visos politinės partijos ir komitetai yra toje pačioje pusėje, kuri garbės nedaro“, – kalbėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė A.Miškinienė.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ausma Miškinienė
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ausma Miškinienė

Merė teigė, jog savivaldos politikų piktnaudžiavimą skatina tvarka, kai savivaldybių tarybų nariams nėra mokamas atlyginimas ir jie bando „prisidurti“ per kanceliarinėms prekėms, degalams skiriamas išmokas.

„Realaus, nuoseklaus, oraus apmokėjimo savivaldybės tarybos nariui už jo darbą nėra, kai to nėra, atsiranda interpretacijos, turime 60 savivaldybių, 60 kūrybingų sprendimų, ar tai yra gerai? Mano manymu, tai yra blogai, bet mes tą galime pakeisti, matau ryžtą ir valią tai padaryti“, – sakė A.Miškinienė.

Ji teigė, kad „viešumas gydo“, tačiau problemos nebus išspręstos be realaus apmokėjimo už darbą, kartu nustatant ribas su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms.

„Jei mes toliau turėsime ydingą sistemą, imituosime, kad tarybos nario darbas nemokamas, o už jį neformaliai apmokėsime degalų litrais ar pieštukais, nieko gero nebus, pozityvių pokyčių nebus“, – teigė savivaldybių atstovė.

Išmokos skiriasi dešimtimis kartų

Antradienį situaciją su naujai išrinktais merais aptarusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, jog išmokų savivaldybių tarybų nariams tvarka bus keičiama, kad nebūtų prielaidų šiomis išlaidomis manipuliuoti.

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu nuskambėjo keli atvejai dėl galimo savivaldybių tarybų narių manipuliavimo išmokomis už darbą, susijusį su savivaldybės tarybos nario veikla.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai balandį pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas Pagėgių ir Šilutės savivaldybių tarybų nariams, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra pradėjusi tyrimą dėl šių išlaidų Neringos bei Šiaulių miesto savivaldybėse.

STT kovą paskelbtas antikorupcinis vertinimas rodo, kad skirtingų savivaldybių tarybos narių gaunamos išmokos už darbą skiriasi 25 kartus, ne visur prašoma išlaidas pagrindžiančių dokumentų, palikta spraga gauti dvigubą atlyginimą.

Daugiau kaip trečdalį savivaldybių patikrinusi STT skelbė, kad mažiausia išmoka už darbą – iki 43 eurų – yra Plungės rajono savivaldybėje, Kazlų Rūdos ir Raseinių rajono savivaldybėse – iki 50 eurų per mėnesį vienam tarybos nariui. Tuo metu Kauno mieste ši suma siekia iki 1072 eurų, Kauno rajone – iki 1018 eurų.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, tarybos nariams mokamas ne nuolatinis atlyginimas, o atlyginama už darbo laiką, kai jie eina savivaldybės tarybos nario pareigas. Kiekviena savivaldybė atskirai patvirtina reglamentą, kuriame numato tokios išmokos dydį, atsiskaitymo tvarką ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinį sąrašą.

Taip pat savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka apmokėti su veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos ir kitoms išlaidoms Ji gali būti skiriama kas mėnesį ir už ją turi būti atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius.

STT vertinimu, tarybos savo nuožiūra per plačiai taiko galimas kompensuoti išlaidas, dėl to kai kurios jų gali būti skiriamos nepagrįstai.

Analizė parodė, jog didžiausios savivaldos politikų išlaidos yra susijusios su transportu, dažniausiai – su degalų pirkimu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų