Komitetas antradienį skubiame posėdyje Komitetas pritarė „valstiečių“ Agnės Širinskienės, Sauliaus Skvernelio, Ramūno Karbauskio ir Virginijaus Sinkevičiaus pataisoms – jie siūlo reformą pradėti 2018 metais, įpareigojant Vyriausybę ir aplinkos ministrą iki 2017 metų pabaigos priimti sprendimus, kurios urėdijos ir kokiais principais remiantis būtų sujungiamos.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas tvirtino, kad pertvarka turėtų trukti maždaug metus.
Komitetas kartu atmetė konservatoriaus Pauliaus Saudargo ir liberalo Simono Gentvilo parengtam Miškų įstatymo projektą, kuris yra analogiškas socialdemokratų siūlytam planui ir kuriam praėjusį penktadienį komitetas buvo pritaręs.
Pastarasis planas numatė, kad iki 2019 metų pabaigos urėdijos būtų sustambintos, sumažinant jų skaičių iki 15–25 – jų plotas turėtų būti nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. hektarų (dabar vidutinis urėdijų plotas yra 25,2 tūkst. ha). Nuo 2020 metų urėdijų plotą nustatytų Vyriausybė.
K.Bacvinka antradienį komitete balsuojant susilaikė.
K.Bacvinka, iki išrinkimo į Seimą dirbęs girininku, penktadienį nenusišalino, komitetui balsuojant dėl urėdijų reformos, nors, anot „valstiečių“, išvakarėse žadėjo tai padaryti, todėl į penktadienį vykusį posėdį buvo iškviestas kitas parlamentaras – Kęstutis Smirnovas. Dėl tokio K.Bacvinkos elgesio „valstiečiai“ žadėjo kreiptis į Seimo etikos sargus, tačiau to nepadarė.
K.Bacvinka BNS penktadienį teigė, kad paremdamas P.Saugardo ir S.Gentvilo pasiūlymą elgėsi „pagal sąžinę“ ir žadėjo taip pat balsuoti ir per reformos svarstymus Seime.
„Aš manau, kad pasielgiau pagal sąžinę. Galbūt kažką sužinojau naujo. Kelis faktus, susijusius su reforma, iš patikimų (šaltinių – BNS), kurie ir nulėmė mano sprendimą. Jie nėra esminiai. Galbūt ir sąžinė prabilo. Nuleiskime tai sąžinei“, – tuomet tvirtino parlamentaras.
Jis taip pat tikino, kad balsuodamas kitaip, būtų išdavęs miškininkų bendruomenę, tačiau neigė, kad sulaukė jų spaudimo.
Jo teigimu, jeigu naujausių opozicijos atstovų pasiūlymų dėl urėdijų reformos nebūtų buvę, o komitetas būtų balsavęs dėl Aplinkos ministerijos varianto, jis būtų susilaikęs.
Pagal Vyriausybės siūlomą modelį, visus valstybinius miškus valdytų valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri būtų įsteigta sujungus dabartines 42 miškų urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją.
