Už pirmalaikius Seimo rinkimus balsavo 29 konservatoriai, šeši liberalai, trys „tvarkiečiai“, šeši socialdemokratai ir trys mišrios Seimo narių grupės atstovai. Iš valdančiųjų pirmalaikius Seimo rinkimus palaikė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, „valstiečių“ atstovai Justas Džiugelis, Vytautas Bakas ir Povilas Urbšys bei vienas socialdarbietis Valentinas Bukauskas.
Konkretūs balsavimo rezultatai čia.
Po balsavimo Seimo narys Viktoras Rinkevičius pasiūlė sandėrį. Esą, jei per savaitę mandato atsisakys bent vienas konservatorius, jis yra pasiryžęs padaryti tą patį.
„Valstiečiai“ tikino, kad pirmalaikių rinkimų nori tik konservatoriai, skaičiuojantys, kad surinktų daugiau balsų.
Šios frakcijos atstovas Povilas Urbšys, iš pradžių pats palaikęs siūlymą svarstyti siūlymą skelbti pirmalaikius rinkimus, sakė, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes kadaise patys neatėmė mandato iš kalėjime sėdinčio Audriaus Butkevičiaus, iš priesaiką sulaužiusio Aleksandro Sacharuko. Jis tikino, kad ultimatumais konservatoriai tenori primesti savo valią.
G.Landsbergis: daugumos nėra
Pristatydamas idėją skelbti pirmalaikius rinkimus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė, kad šiuo metu Seime ažiotažą sukelia net tokie klausimai, kuriais, atrodo, sprendimai turėtų būti paprasti.
„Valdančiosios daugumos Seime nėra. Jau kurį laiką Seime dirba valdančioji mažuma“, – pats priežastį nurodė G.Landsbergis.
Pasak jo, tokioje situacijoje priimti sprendimus sunku. Ypač, kai net nenorima girdėti visuomenės kritikos. G.Landsbergis tikino, kad galimybės Seimui toliau dirbti priklauso nuo „valstiečių“.
„Valdantieji paprasčiausiai nenori ieškoti kompromiso“, – aiškino konservatorius.
Anot jo, būtų buvę geriau, jei Seimas dėl pirmalaikių rinkimų spręstų jau po balsavimų dėl apkaltos Artūrui Skardžiui, po sprendimų dėl žemės ūkio klausimų tyrimo, dėl pasitikėjimo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke Laura Matjošaityte. Todėl jis siūlė pritarti pateikimui ir ieškoti sutarimo dėl kitų klausimų.
Jei juos pavyks rasti, tuomet, pasak G.Landsbergio, pirmalaikių Seimo rinkimų idėją bus galima palaidoti.
Siūlė pradėti nuo savęs ir atsisakyti mandato
„Valstietis“ Mindaugas Puidokas nurodė, kad kompromisas ir ultimatumas yra skirtingi dalykai. Tuo tarpu siūlymas skelbti pirmalaikius rinkimus, anot „valstiečio“, yra akibrokštas, kuriam nepritaria sutarimo ieškoti raginanti prezidentė.
G.Landsbergis tokią formuluotę pavadino demagogija.
Pasak jo, idėja Seimą rinkti iš naujo yra siūlymas bent bandyti ieškoti kompromiso, nes kol kas kalbama apie mažumos paklusimą daugumai, o ne apie bendradarbiavimą ir susitarimus.
Stasys Jakeliūnas teiravosi, ar konservatoriai šiuo siūlymu nenori tiesiog „išmėžti“ iš parlamento savo susitepusio kolegos Mykolo Majausko.
Paklausti panoro ir konservatoriai. Štai Andrius Kubilius paklausė, ar jo kolega nuoširdžiai tiki, kad R.Karbauskis gali pasikeisti ir nustoti meluoti.
G.Landsbergis tikino, kad į šį klausimą bus atsakyta ketvirtadienį, kai bus sprendžiama dėl komisijos R.Karbauskio nuodėmėms žemės ūkio sektoriuje tirti.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas G.Landsbergis apgailestavo, kad Seimo pirmininkas, dar praėjusią savaitę išdrįsęs pasakyti, kad jam gėda dėl kai kurių parlamento veiksmų, staiga pakeitė nuomonę. Tačiau jis tikino, kad dar galima suteikti V.Pranckiečiui progą pabandyti suvienyti Seimą.
„Valstietis“ Kęstutis Mažeika opozicijos atstovo teiravosi, ar nepavykus paskelbti pirmalaikių rinkimų ir „sugriauti LVŽS frakcijos“, ką yra žmonėms pažadėjęs praėjusią savaitę vykusiame mitinge, jis negalvotų pradėti paleidinėti Seimą nuo savęs ir atsisakyti parlamentaro mandato.
G.Landsbergis tikino, kad balsavimu dėl pirmalaikių rinkimų tokia proga suteikiama visiems Seimo nariams.
„Valstietė“ Virginija Vingrienė klausė, ar per pirmalaikius rinkimus konservatoriai tiesiog nenori atnaujinti savo frakcijos ir siūlė tai daryti neįveliant viso Seimo, o atsisakant mandatų pavieniui.
G.Landsbergis teigė, kad norą skelbti pirmalaikius rinkimus tikrai lemia ne reitingai, nei politiniai skaičiavimai, o nerimas, kad Seimas dar trejus metus vegetuos.
Darbo partijos atstovas Seime Valentinas Bukauskas klausė, ar per tris mėnesius VRK sugebėtų suorganizuoti rinkimus ir kaip tam būtų surasta lėšų.
Konservatorius nurodė, kad pirmalaikių rinkimų datą galima keisti, jei Seimas iš principo nutars pasileisti.
Lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius prabilo, kad jo frakcijai, esą nedirbančiai nei opozicijoje, nei pozicijoje, geriausiai matyti, kokie yra tikrieji konservatorių tikslai. Tačiau G.Landsbergis abejojo, ar Lenkų rinkimų akcija tikrai yra kažkur per vidurį, nes jų balsavimai esą rodo ką kita.
„Valstietis“ Tomas Tomilinas pareiškė, kad G.Landsbergis tyčia užmerkia akis prieš savo partijos ir frakcijos narių nuodėmes. „Politinis buldozeris“ yra jūsų terminas. To mokėmės Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute“, – pareiškė T.Tomilinas.
Jis tikino, kad opozicijai Seime visada leidžiama kalbėti.
G.Landsbergis už tai, kad bent konstitucinė opozicijos teisė pasisakyti dar neribojama, padėkojo. Opozicija padėką palydėjo plojimais.
Idėją teikė opozicija
Seimą rinkti iš naujo siūlo keturios opozicinės frakcijos ir mišri Seimo narių grupė. Iniciatyvą parėmė ir trys valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai – Vytautas Bakas, Povilas Urbšys ir Justas Džiugelis.
Socialdarbiečių ir Lenkų rinkimų akcijos frakcijos nei pasirašė, nei ketina balsuoti už pirmalaikius rinkimus.
„Valstiečių“ lyderis R.Karbauskis antradienį ryte teigė, kad tarp jo frakcijos narių už pirmalaikius rinkimus balsuos „iki trijų“ Seimo narių. Tuo tarpu kitose frakcijose esą bus daug parlamentarų, kurie už pirmalaikius rinkimus nebalsuos.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis anksčiau sakęs, kad balsuos už pirmalaikių rinkimų šaukimą antradienį Seime žurnalistams sakė, kad palaikys tik nutarimo pateikimą.
Klausiamas, kodėl persigalvojo, V.Pranckietis sakė, kad visada kalbėjęs tik apie nutarimo pateikimą.
„Aš žinau žmonių, Seimo narių nuomonę dėl tų pirmalaikių rinkimų. Aš žinau, kad, pavyzdžiui, vienas žmogus nuvažiavo 16 tūkst. kilometrų per rinkimų kampaniją ir ar jis nori pakartoti dar tokį kelią dėl kažkieno ambicijų, noro, pareikštos nuomonės?“ – kalbėjo V.Pranckietis.
Pagal Konstituciją, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip trimis penktadaliais visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 85 balsais iš 141.
Pirmalaikių rinkimų idėją opozicija iškėlė, kai Seime neužteko balsų panaikinti priesaikos dėl nuslėptų ryšių su buvusiu KGB darbuotoju sulaužiusio M.Basčio mandato.
Idėjos Seimą rinkti iš naujo nepalaiko nei premjeras Saulius Skvernelis, nei prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Premjeras S.Skvernelis antradienį ryte žurnalistams sakė, kad nėra nė vienos priežasties pirmalaikiams rinkimams.
„Nematau nė vienos priežasties. Seimas dirba, priima sprendimus, vykdo parlamentinę kontrolę, o batalijų būna, kaip ir kiekviename demokratiniame parlamente. Jų turi būti“, – sakė premjeras.
Šalies vadovė ragina Seimo narius ieškoti bendro darbo galimybių ir nemano, kad pirmalaikiai rinkimai yra realistiški, sako jos patarėjas.
Paskutinį kartą Seimas pirmalaikių rinkimų idėją svarstė 2010-ųjų lapkritį. Sutapimas, kad tuomet toks kelias buvo siūlomas analogiškoje dabartinei situacijoje ir dėl tos pačios priežasties – žlugusios apkaltos tuomečiam parlamentarui Aleksandrui Sacharukui.
Tuomet pirmalaikius rinkimus taip pat siūlė opozicija. Iniciatyva žlugo dar pateikimo stadijoje. Už pirmalaikius rinkimus tuomet balsavo 51 Seimo narys, prieš – 50, susilaikė 17.
1990-aisiais atkurtoje Lietuvos valstybėje pirmalaikiai Seimo rinkimai buvo sušaukti tik kartą – 1992-aisiais. Tuomet juos rengti pasiūlė valdantieji Sąjūdžio atstovai.
