Už tai, kad komisijos išvados būtų priimtos balsavo 61 parlamentaras, prieš buvo 27, susilaikė 15 ir joms buvo pritarta.
Už išvadas, be „tvarkiečių“, balsavo visi posėdyje dalyvavę socialdemokratai, išskyrus Julių Sabatauską, kuris pareiškė, kad išvados yra antikonstitucinės.
Taip pat išvadas palaikė dauguma „darbiečių“ ir visa Lenkų rinkimų akcijos frakcija.
Opozicija tikino, kad išvados yra teisinio neraštingumo pavyzdys.
Bandoma perrašyti istoriją, kuri perėjo teisinį kelią, bandome perrašyti istoriją grubiais politinio buldozerio ratais, – sakė G.Steponavičius.
„Bandoma perrašyti istoriją, kuri perėjo teisinį kelią, bandome perrašyti istoriją grubiais politinio buldozerio ratais“, – posėdyje sakė liberalas Gintaras Steponavičius.
Po balsavimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius pareiškė, kad šios pataisos buvo stumiamos Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės, todėl jam kyla abejonių, ar ji, suprasdama, kad tokiu sprendimu bus žeminama Seimo reputacija, vis dar gali eiti Seimo pirmininkės pareigas.
Pati Seimo pirmininkė pabrėžia, kad Seimo nutarimas - tai nėra sprendimas atšaukti apkaltą.
„Šiuo nutarimu Seimas apkaltos neatšaukė, tai tikrai ne ta procedūra, bet tai naujos aplinkybės, Seimo priimtos tam, kad konstitucinė pataisa iš naujo galėtų būti svarstoma pavasario sesijoje“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė L.Graužinienė, rašo BNS naujienų agentūra.
„Tai nėra įstatymas, o komisijos išvados. Yra baigta procedūra, išvados patvirtintos, ir atitinkamai bus toliau žiūrima, kaip teisiškai galima spręsti, galbūt tai bus vienas iš pasikeitusių motyvų teikti Konstitucijos pataisą“, – į kritiką, kad Seimo priimtas sprendimas – antikonstitucinis, atsakė parlamento vadovė.
Ji taip pat pažymėjo, kad Lietuvai gresia sankcijos dėl neįgyvendinamo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo, praėjusią savaitę Seime pritrūkus balsų priimti Konstitucijos pataisai, kuri R.Paksui būtų atvėrusi kelią kandidatuoti parlamento ir prezidento rinkimuose. „Šiuo atveju reikia kalbėti labai preciziškai teisine kalba, kadangi procesas pradėtas Europos institucijose, todėl tam, kad Lietuva nesulauktų papildomų kažkokių finansinių įvertinimų, (reikia ieškoti sprendimų)“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Nori paspausti Seimą
Valdantieji aiškino, kad šios išvados – vienintelis kelias pastumti Seimą spręsti R.Pakso problemą.
Pagal patvirtintas išvadas, Seimas R.Pakso pilietines ir politines teises galėtų atkurti savo nutarimu, trijų penktadalių Seimo narių balsų dauguma.
Išvadose teigiama, kad R.Pakso nušalinimas buvo politinis sprendimas, kuris gali būti panaikintas kitu politiniu sprendimu paaiškėjus naujoms aplinkybėms.
Seimas R.Pakso pilietines ir politines teises galėtų atkurti savo nutarimu, trijų penktadalių Seimo narių balsų dauguma.
„Dėl tokio sprendimo priėmimo net nebūtina kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu Seimo nariai nusprendžia, kad teisiniai pagrindai, dėl kurių buvo pradėta apkalta, yra išnykę“, – tvirtinama išvadose.
Pristatydamas išvadas Seimui K.Komskis sakė, kad komisijos tikslas buvo išsiaiškinti, ar įmanoma būtų grąžinti R.Paksui teisę būti renkamam be Konstitucijos pataisų.
Pasitelkė savus ekspertus
Jis tikino, kad komisija išklausė teisininkus, tačiau 15min jau rašė, kad dalis teisininkų su komisija bendradarbiauti atsisakė, o komisijos ekspertais buvo pasitelkti tik su R.Paksu artimai susiję teisininkai – jo advokatas Gytis Kaminskas ir 2011 m. partijos „Tvarka ir teisingumas“ suburtos teisininkų grupės dėl Strasbūro teismo sprendimo įgyvendinimo nariai teisės profesoriai Saulius Arlauskas ir Alfonsas Vaišvila.
Tuo tarpu kiti teisininkai ir Seimo Teisės departamentas mano, kad išvadose pateikti siūlymai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai.
Teisės departamentui kliūva išvadose suformuluotas nurodymas Konstituciniam Teismui peržiūrėti savo sprendimus, susijusius su R.Pakso apkalta.
„Nėra aišku, koks yra Komisijos siūlymo, „kad Rolando Pakso pilietinės ir politinės teisės būtų atstatytos nuo Seimo nutarimo priėmimo dienos“ santykis su 2004–2014 m. įvykusių Respublikos Prezidentų rinkimų rezultatais, – rašo Teisės departamentas.
„Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo pareiga persvarstyti savo sprendimus nėra numatyta nei Konstitucijoje, nei Konstitucinio Teismo įstatyme“, – nurodo Seimo Teisės departamentas.
Be to, parlamento teisininkai pažymi, kad komisijos siūlymas apkaltą R.Paksui panaikinti balsavimu yra nieko vertas, nes apkaltos peržiūros institutas nėra numatytas Konstitucijoje, todėl tokios Seimo statuto pataisos būtų niekinės.
Įžvelgė norą grąžinti R.Paksą į prezidento kėdę
Teisės departamentas stebisi komisijos sumanymu panaikinti apkaltą R.Paksui balsavimu Seime ir dėl to, kad komisija nepaaiškina, ar tuomet išeitų taip, kad „tvarkietis“ vėl grįžtų į prezidento postą be jokių rinkimų.
„Nėra aišku, koks yra Komisijos siūlymo, „kad Rolando Pakso pilietinės ir politinės teisės būtų atstatytos nuo Seimo nutarimo priėmimo dienos“ santykis su 2004–2014 m. įvykusių Respublikos Prezidentų rinkimų rezultatais, su tų rinkimų metu išrinktų Respublikos Prezidentų pasirašytais ir įsigaliojusiais įstatymais ir kitais teisės aktais ir pan.“, – nurodo Teisės departamentas taip netiesiogiai klausdamas, ar komisija nesiūlo anuliuoti visų po R.Pakso apkaltos vykusių Prezidento rinkimų rezultatų.
„Žinokit, jie savo rašo, o mes savo rašome. Čia gi yra komisija, tai paskui Seimas spręs“, – paklaustas, ar į Teisės departamento kritiką ketina atsižvelgti, pernai 15min sakė K.Komskis.
„Tvarkiečio“ Kęsto Komskio vadovauta komisija dėl Rolando Pakso politinių teisių grąžinimo darbą baigė pernai rugsėjį, bet jos išvados iki šiol nebuvo pateiktos balsavimui Seime.
Praėjusią savaitę Seimui nepavyko priimti Konstitucijos pataisų, kurios leistų R.Paksui dalyvauti rinkimuose. Po šios nesėkmės „Tvarka ir teisingumas“ prisiminė komisijos prieš metus priimtas išvadas ir pareikalavo koalicijos partnerių jas svarstyti Seime.
