„Lietuvos teisėjų asociacija yra itin susirūpinusi dėl vakarykščio Seimo nutarimo, kuriuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė buvo atleista iš pareigų, nesant tam jokio teisinio pagrindo“, – rašoma teisėjų asociacijos kreipimesi į parlamentą.
Teisėjų asociacijos pirmininko Ramūno Gadliausko pasirašytame dokumente pabrėžiama, kad sprendimai atleisti ir skirti teisėjus turi būti priimami griežtai laikantis Konstitucijos ir joje įtvirtinto teismų nepriklausomumo principo.
„Konstitucijos 115 straipsnis numato pagrindą atleisti teisėją iš užimamų pareigų tik išrinkus jį į kitas pareigas, todėl dirbtinis teisėjo atleidimo iš pareigų ir skyrimo į kitas pareigas atskyrimas negali būti pateisinamas nei tinkamos teisėkūros, nei atsakingo valdymo požiūriu“, – teigiama kreipimesi.
Dokumente pabrėžiama, kad nei Konstitucijoje, nei teismų įstatyme nėra nuostatų, reikalaujančių, kad teisėjas ar teismo skyriaus pirmininkas, kurio kandidatūra yra pateikta į teismo pirmininkus, iki balsavimo dėl jo kandidatūros teisme būtų atleistas iš jo užimamų pareigų.
Dokumente nuogąstaujama, kad jei padėtis nebus ištaisyta, ateityje gali kilti sunkumų paskiriant teisėjus į Konstitucinį teismą, LAT ir Lietuvos apeliacinį teismą.
Pasak Teisėjų asociacijos, priešingas Konstitucijos interpretavimas taptų kliūtimi teismo pirmininku paskiriant to teismo skyriaus pirmininko pareigas einantį teisėją.
„Negalima teisėjo perkelti, sustabdyti jo įgaliojimą ar atleisti iš pareigų kitaip, nei numato įstatymas, ir tik remiantis sprendimu, priimtu tinkamai laikantis tokiems klausimams numatytų procedūrų“, – tvirtino Lietuvos teisėjų asociacija.
Taip pat, dokumente nuogąstaujama, kad jei padėtis nebus ištaisyta, ateityje gali kilti sunkumų paskiriant teisėjus į Konstitucinį teismą, LAT ir Lietuvos apeliacinį teismą, nes į naujas pareigas pretenduojantys teisėjai rizikuos būti atleisti iš einamų pareigų ir nepaskirti į kitas.
„Teisėjas, kaip teisminės valdžios subjektas, turi turėti sąlygas vykdyti teisminę valdžią nepriklausomai nuo socialinio, ekonominio ir politinio spaudimo, ir nuo kitų teisėjų bei teismų vadovybės“, – sakoma pranešime.
J.Šovienė: buvo iškraipyta prezidento dekreto esmė
Pagal liberalų kreipimąsi bus sprendžiama, ar atleidžiant S.Rudėnaitę nebuvo pažeistos procedūros, nes šalies vadovo Gitano Nausėdos teikimas dėl atleidimo buvo siejamas su paskyrimu į naujas pareigas.
Trečiadienį komisijos posėdyje buvo nuspręsta pradėti tyrimą, išvados rengėjais paskirti EPK pirmininkas konservatorius Antanas Matulas bei „valstietė“ Asta Kubilienė, klausimą planuojama svarstyti penktadienį.
Tiek prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė, tiek Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas komisijos posėdyje išsakė poziciją, jog atleidžiant S.Rudėnaitę buvo nesilaikoma procedūrų ir įstatymų, teisėja iš pareigų atleista nesant teisinio pagrindo.
„Buvo iškraipyta prezidento dekreto esmė, nes būtent paskyrimas į naujas pareigas buvo atleidimo sąlyga“, – sakė J.Šovienė.
Prezidento dekrete buvo siūloma S.Rudėnaitę iš einamų pareigų atleisti ir paskirti į naujas vienu žingsniu – teikimas buvo parašytas viename straipsnyje vienu sakiniu. Tačiau Seime buvo balsuojama dviem balsavimais, atskirai už atleidimą ir paskyrimą, o slaptas balsavimas abiem klausimais vyko vienu metu.
Būtent paskyrimas į naujas pareigas buvo atleidimo sąlyga, – teigė J.Šovienė.
Prezidento vyriausioji patarėja J.Šovienė teigė, kad Seime nusprendus rengti du balsavimus, jie turėjo vykti ne vienu metu, o iš pradžių sprendžiama dėl paskyrimo, ir tik paaiškėjus balsavimo rezultatams galėjo būti sprendžiama dėl atleidimo, nes būtų atsiradęs teisinis pagrindas S.Rudėnaitę atleisti iš pareigų.
LAT pirmininką ir skyriaus pirmininkus skiria bei atleidžia Seimas prezidento teikimu. Teismų įstatymas numato, kad atleisti skyriaus pirmininką iš pareigų būtinas pagrindas, pavyzdžiui – baigiasi kadencija, jis atsistatydina savo noru, dėl sveikatos būklės negali dirbti, pažemina teisėjo vardą, padaro nusikaltimą arba su jo sutikimu perkeliamas į kitas pareigas. S.Rudėnaitės atveju atleidimas sietas su perkėlimu į kitas pareigas.
Atleisti būtų galima tik paskyrus į naujas pareigas
Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo vadovas A.Valantinas pažymėjo, kad teisėjų atleidimo pagrindai išvardyti įstatyme, ir šiuo atveju pagrindas atleisti teisėją būtų atsiradęs tik paskyrus ją į naujas pareigas.
„Pagrindas atsiranda tik tada, kai žmogus paskiriamas į pareigas, jei nepaskiriamas, atleidimo klausimas negali būti svarstomas. Buvo kreiptasi dėl atleidimo tik vienu pagrindu – jei nėra paskyrimo, nėra pagrindo svarstyti atleidimą“, – sakė A.Valantinas.
Aukščiausios grandies teisėjų paskyrime dalyvauja teisminė grandis, prezidentas ir Seimas, šiuo atveju tai buvo iškreipta, – dėstė A.Valantinas.
Jis siūlė Seimo priimtą nutarimą dėl teisėjos atleidimo pripažinti negaliojančiu, kartu pažymėjo, kad „tas neteisėtumas neturi užsitęst laike, kuo greičiu mes išspręsime klausimą, tuo geriau mūsų valstybei“.
„Kaip jūs puikiai suprantat, aukščiausios grandies teisėjų paskyrime dalyvauja teisminė grandis, prezidentas ir Seimas, šiuo atveju tai buvo iškreipta“, – sakė Teisėjų tarybos vadovas.
Antradienį jis paskelbė pareiškimą, kad Seimo balsavimu dėl S.Rudėnaitės „paneigta Teisėjų tarybos valia, žongliruojant dviejų teisinių veiksmų, atleidimo ir paskyrimo, atskyrimu“.
Anot jo, toks elgesys „paneigia prieš trisdešimt metų Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos bandymus kurti teisinę valstybę“
Kreipėsi į Seimo pirmininką
Teisėjų taryba teigia, kad Seimas be teisinio pagrindo atleido iš pareigų S.Rudėnaitę ir taip pamynė konstitucines vertybes bei atsakingo valdymo principą.
„Konstitucinės vertybės buvo pamintos Seimo sprendimu atleisti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas pasiūlytą Sigitą Rudėnaitę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, nors tokiam sprendimui nebuvo jokio teisėto pagrindo“, – rašoma Seimo pirmininkui adresuotame teisėjų tarybos kreipimesi.
Teisėjų tarybos pirmininko A.Valantino pasirašytame dokumente pabrėžiama, kad Seimo priimami sprendimai turi būti skaidrūs ir atitikti Konstitucijoje įtvirtintus pilietinės visuomenės bei teisinės valstybės siekius ir teismų nepriklausomumo principus.
„Teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo turi būti paisoma ir procesuose, susijusiuose su teisėjų ir teismo pirmininkų skyrimu ar atleidimu iš pareigų“, – sakoma dokumente.
Pasak Teisėjų tarybos, atleisti S.Rudėnaitę nebuvo jokio teisinio pagrindo, o pačiame procese buvo nepaisomą teisinių principų.
„Teisėjo, teismo ar skyriaus pirmininko atleidimas iš pareigų galimas tik Konstitucijoje įtvirtintais pagrindais, kurių priimant Seimo nutarimą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų buvo nepaisyta. Šiame procese buvo ignoruoti ir skaidrumo, objektyvumo bei nešališkumo reikalavimai“, – teigiama pranešime.
Taip pat teisėjų tarybos kreipimesi pabrėžiama, kad su siūlymu atleisti S.Rudėnaitę iš pareigų buvo sutikta tik jos paskyrimo eiti LAT pirmininkės pareigas kontekste, o dėl jos reputacijos ar kvalifikacijos abejonių niekada nebuvo kilę.
Dokumente išreiškiamas susirūpinimas dėl teisinio nihilizmo, o parlamentas yra raginamas prisiimti atsakomybę už savo sprendimą ir ištaisyti padarytą klaidą.
„Lietuvos Respublikos Seimas turi visus teisinius svertus, veikdamas greitai, tinkamai ir nuosekliai, atitaisyti padarytas klaidas. Raginame Lietuvos Respublikos Seimo narius prisiimti atsakomybę už savo priimamus sprendimus, neperkeliant valstybės institucijų klaidų taisymo naštos asmeniui, patyrusiam tokio sprendimo neigiamus padarinius“, – ragino teisėjų taryba.
Posėdyje dalyvavęs Seimo Kanceliarijos Teisės departamento vadovas Andrius Kabišaitis sakė, kad prezidento dekrete „yra aiškiai nustatyta, kada skyriaus pirmininkas gali būti atleidžiamas iš pareigų, skiriant į kitas pareigas, ir dekrete tai susieta“.
A.Kabišaitis teigė, kad susidariusioje situacijoje „toliau optimalus variantas būtų pripažinti nutarimą negaliojančiu“. Tai būtų galima padaryti Seimo balsavimu.
-
Seimas nesutiko KT teisėjais skirti I.Danėlienės, G.Lastauskienės ir A.Norkūno
-
Nematytas Seimo mostas neskiriant teisėjų: įžvelgia valdančiųjų destrukciją ir priešpriešą su prezidentu
-
A.Valantinas: Seimo balsavimas dėl LAT teisėjos paneigia bandymus kurti teisinę valstybę
-
Liberalai prašo išaiškinimo, ar atleidžiant S.Rudėnaitę nepažeistas Seimo statutas
Antradienį paskelbus slapto balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kad parlamentarai atleido S. Rudėnaitę iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė LAT pirmininke.
Po šio balsavimo ji liko dirbti paprasta LAT teisėja.
Antradienį per svarstymo procedūrą Seimo nariai kandidatei neišsakė nei kritikos, nei pastabų.
Opozicija siūlo Seimui kreiptis į KT dėl S.Rudėnaitės atleidimo iš pareigų
Seimo prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad ištirtų, ar parlamento nutarimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos S.Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų neprieštarauja Konstitucijai.
Keturi parlamentinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, opozicijai priklausantis socialdemokratas Julius Sabatauskas ir konservatoriai Stasys Šedbaras, Irena Haase ir Vilija Aleknaitė Abramikienė parengė tokį kreipimąsi numatantį Seimo nutarimo projektą ir jį trečiadienį registravo Seime.
Parlamentarai sako, kad šį antradienį „įvyko konstitucinis teisinis kazusas“, kai Seimas, neturėdamas tam teisinio pagrindo, iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų atleido S.Rudėnaitę, neperkeldamas jos į kitas pareigas.
„Šiuo atveju, atleidus LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkę iš pareigų, nesant tam konstitucinio teisinio pagrindo, buvo paneigta konstitucinė idėja, jog teisminė valdžia yra formuojama, ne politiniu, o profesiniu pagrindu“, – nurodo parlamentarai.
Kreipimosi į KT iniciatoriai sako, kad „konstituciškai pagrįstas slaptas balsavimas gali būti tik tokiu atveju, jeigu dėl abiejų juridinių faktų (pirma, atleidimo iš ankstesnių pareigų ir, antra, paskyrimo į naujas pareigas) balsuojama vienu slaptu balsavimu išreiškiant pritarimą arba nepritarimą vienu metu patvirtinant arba nepatvirtinant abu juridinius faktus“.
„Skirtingi balsavimai dėl abiejų šių juridinių faktų nėra ir negali būti suderinami su Konstitucijoje nustatytu teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindu, kai jis perkeliamas eiti kitas pareigas“, – teigiama nutarimo projekte.
