Kelis K.Pūko skundus nagrinėjusi komisija nusprendė, kad Seimo statuto normos bei kiti teisės aktai nebuvo pažeisti Seimo nariui bei advokatams nedalyvaujant posėdyje, kuriame buvo patiekti ikiteisminio tyrimo duomenys, taip pat ir neskelbtame posėdyje apklausiant įslaptintą liudytoją.
„Apklausdama anoniminį liudytoją specialioji komisija nepažeidė galiojančių teisės aktų“, – nustatė komisija, tačiau kartu rekomendavo išvadose nesiremti nustatytais faktais, su kuriais K.Pūkas ir jo advokatas negalėjo būti supažindinti dėl informacijos įslaptinimo.
EPK posėdyje dalyvavusi apkaltos komisijos pirmininkė „valstietė“ Dovilė Šakalienė pažymėjo, kad K.Pūkas su advokatais galės susipažinti su įslaptintų liudytojų parodymais, tik jie bus nuasmeninti.
Seksualiniu priekabiavimu apkaltintas K.Pūkas etikos sargams adresavo keletą skundų dėl apkaltos komisijos darbo – teigė, kad neleidžiant jam ir atstovams dalyvauti posėdžiuose buvo paneigta jo teisė į gynybą.
K.Pūko apkaltos komisija jau trečiadienį planuoja apsispręsti, ar K.Pūkui siūlys pradėti apkaltos procesą. „Priimsime oficialų sprendimą, ar siūlysime apkaltą K.Pūkui, ar ne. Rytoj mes turime balsuoti, priimti sprendimą, tai ir padarysime“, – BNS antradienį sakė komisijos pirmininkė D.Šakalienė.
K.Pūko apkaltos komisija savo išvadą, yra ar nėra pagrindo pradėti apkaltos procesą Seime, turi pateikti iki gegužės 1 dienos. Nutarimo projektas, kuriuo apkaltos procesas nutraukiamas arba pradedamas, priimamas paprasta plenariniame posėdyje dalyvaujančių Seimo narių dauguma.
Jei pritariama specialiosios tyrimo komisijos išvadai, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, Seimas kreipiasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Apkalta K.Pūkui inicijuota žiniasklaidai paskelbus apie galimą Seimo nario seksualinį priekabiavimą per darbo pokalbius. Kelios merginos dėl to kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, pradėtas tyrimas.
