Krizė etikos sargų gretose išryškėjo dar pernai rudenį. Neapsikentę komisijos posėdžiuose vis dažniau kylančios sumaišties ir trinties tarp valdančiųjų ir opozicijos atstovų, EPK paliko liberalsąjūdietė Dalia Teišerskytė ir Krikščionių partijos frakcijos narys Vytautas Kurpuvesas. Netrukus po to atsistatydinimo pareiškimą parašė ir komisijos pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas. Tačiau Seimo pirmininkė Irena Degutienė paskelbė neskubėsianti jo tenkinti.
Gruodžio viduryje penki opozicijos atstovai pranešė sustabdantys savo narystę EPK tol, kol jai pirmininkaus A.Salamakinas. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovai Egidijus Klumbys ir Ona Valiukevičiūtė, „krikščionė“ Donalda Meiželytė-Svilienė, „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Konstantas Ramelis pareiškė esą įsitikinę, jog pirmininkas ne vadovauja komisijai, o politikuoja. Netrukus po to A.Salamakinas atsiėmė atsistatydinimo prašymą, o paskutinis EPK posėdis, įvykęs prieš Kalėdas, klostėsi kur kas sklandžiau nei anksčiau. Nesiplieskė ilgi moralizuojantys ginčai, nekilo aistrų dėl balsavimo eigos ir rezultatų, dauguma sprendimų priimti bendru sutarimu. A.Salamakinas EPK nariams kelis kartus dėkojo už konstruktyvumą.
Vis dar nori versti pirmininką
„Manau, kad kol pirmininko klausimas nebus išspręstas, mes toliau būsime sustabdę įgaliojimus“, – tvirtino K.Ramelis.K.Ramelis praėjusią savaitę „15min“ teigė, jog narystę sustabdžiusių komisijos narių pozicija nepasikeitė. Tiesa, jis užsiminė apie galimybę, jog galbūt jie ir apsilankys pirmajame EPK posėdyje. Pats K.Ramelis dar turi pristatyti išvadų projektą dėl Seimo nario Manto Adomėno elgesio, kuris gavo užmokestį už lietuvių kalbos ugdymo strategijos rengimą. „O vėliau turbūt raginsim kelti vadovo atstatydinimo klausimą. Manau, kad kol pirmininko klausimas nebus išspręstas, mes toliau būsime sustabdę įgaliojimus“, – tvirtino politikas.
Anot O.Valiukevičiūtės, „pirmininkas A.Salamakinas įnešė daug netvarkos ir neaiškumo į komisijos darbą“. „Komisija dabar dirba be 5 narių ir vaizduoja, kad viskas gerai. Bet iš tiesų nėra gerai“, – įsitikinusi ji. „Tvarkietės“ nuomone, EPK pirmininko klausimas turi būti „sprendžiamas Seimo lygiu“.
K.Ramelis metė dar vieną akmenį į A.Salamakino daržą – nuo gruodžio taip ir neįvyko nė vienas EPK posėdis. „Tai yra labai blogai. Organizuoti posėdžius – pirmininko pareiga. Komitetų posėdžiai tarp sesijų vyko, kas savaitę rinkosi naujo Seimo statuto darbo grupė. Galėjo ir komisija susirinkti, ji turi daug neišspręstų klausimų ir problemų“, – kalbėjo parlamentaras.
Stebėjosi oponentais
Pasak A.Salamakino, naujas EPK posėdis vyks trečiadienį. Anot jo, rengti komisijų posėdžius tarp sesijų neprivaloma, o ypatingos būtinybės nebuvo – negauta jokių itin svarbių skundų, nebent Seimo narių „pasišpilkavimų“. Be to, kad vyktų EPK posėdžiai, turi susirinkti bent 8 etikos sargai. Kai pasiryžusių dirbti yra vos 9, ne sesijos metu sudėtinga užtikrinti kvorumą. Tiesa, pats A.Salamakinas tarp sesijų turėjo darbo kaip komisijos pirmininkas – atstovavo Seimui Konstitucinio Teismo posėdžiuose, kuriuose šis nusprendė, jog parlamentarams draudžiama užsiimti bet kokia veikla komercinėse struktūrose, jei ši veikla susijusi su darbu ar užduočių atlikimu, pavyzdžiui, šokti TV projektuose.
Socialdemokratas taip pat kalbėjo, jog į EPK posėdį besąlygiškai kviečiami visi komisijos nariai. Jis stebėjosi penkių etikos sargų sprendimu suspenduoti savo narystę, mat tokia galimybė neįrašyta Seimo statute. Esą jei parlamentarai nepatenkinti komisijos pirmininku, jie gali surinkti bendraminčių parašus ir pradėti nepasitikėjimo procedūrą.
„Prieisim iki paradoksų. Esu Aplinkos komiteto narys. Pasakysiu – man nepatinka Jono Šimėno (komiteto pirmininko – aut. past.) barzda, ir nebevaikščiosiu į komiteto posėdžius. Algą man mokės, o į darbą eiti nereikės. Paradoksalu, kai taip elgiasi EPK nariai, kurie patys turi prižiūrėti, kaip laikomasi Statuto, įstatymų“, – dėstė A.Salamakinas.
„Esu Aplinkos komiteto narys. Pasakysiu – man nepatinka Jono Šimėno (komiteto pirmininko – aut. past.) barzda, ir nebevaikščiosiu į komiteto posėdžius. Algą man mokės, o į darbą eiti nereikės“, – dėstė A.Salamakinas.Parlamentaras kalbėjo „tarp eilučių“ suprantąs, kas nepatinka jo oponentams: „Gal nepatinka, kad mano nuomonė skiriasi nuo jų nuomonės. Mano nuomonė yra griežtesnė, jie kartais gal siekia padėti saviems ar kaip.“ Kaltinimai šališkumu skamba ir iš kitos barikadų pusės.
Viltis – Statuto pataisos
EPK pirmininko pavaduotoja, konservatorė–krikdemė Vida Marija Čigrejienė tikino, jog komisijos darbas gali vykti sklandžiai: „Liko 9 iš 14 narių. Kvorumas yra. Kaip matėte, vyko posėdžiai, sklandžiausiai praėjo. Manau ir toliau darbas bus sklandus ir kol nebus priimta pataisa, kaip gali būti skiriama Etikos komisija, tai komisija dirbs tokios sudėties.“
Į minėtas pataisas, kurios pakeistų dabartinį EPK formavimo principą, kai savo atstovus į ją proporcingai pagal dydį skiria visos Seimo frakcijos, dedama daug vilčių. Parlamentas po pateikimo jau yra pritaręs siūlymui grįžti prie ankstesnėse kadencijose galiojusios tvarkos, kai EPK sudarydavo 9 parlamentarai, kurių kandidatūras turėdavo paremti ne mažiau kaip 15 Seimo narių. Kiekvienas seimūnas galėtų siūlyti tik vieną kandidatą. Tikimasi, kad tokiu būdu į komisiją patekę parlamentarai išvengtų politizavimo ir ji taptų objektyvesnė.
Tačiau nuo EPK darbo atsiriboję Seimo nariai nemano, jog tai ką nors pakeistų. „Komisija susidarytų lygiai taip pat, kaip dabar – partiniu principu“, – įsitikinęs K.Ramelis. Jo manymu, būtų teisingiausia, jei EPK pirmininkas būtų paskirtas ne pagal opozicinių frakcijų susitarimą, kaip yra dabar, o tiesiog patys opozicijai priklausantys etikos sargai išsirinktų iš savo tarpo tinkamiausią kandidatą.
„Aš manau, kad pagrindas yra tas kuris buvo iki šiol – kad frakcija pagal kvotą deleguoja savo etiškai patikimus žmones, ir viskas tuo pasakyta. Ką čia reikia makaluoti?“ – klausė O.Valiukevičiūtė.
