2016 05 04

Seimo etikos sargai leido „tvarkiečiams“ balsuoti dėl komisijos slaptų pažymų klausimu

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) trečiadienį nusprendė, kad frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai gali balsuoti Seime sprendžiant dėl tyrimo komisijos, kuri aiškintųsi slaptų pažymų klausimus.
Nenumatytas Seimo posėdis
Seimas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Tokia išvada EPK buvo priimta valdančiųjų balsais, už buvo 8 komisijos nariai, prieš – du, vienas susilaikė.

„Komisija pasisakė, kad „Tvarka ir teisingumas“ nariai gali dalyvauti balsavime ir priimti sprendimus. Teismo sprendimo („tvarkiečių“ byloje) nėra, kada bus teismo sprendimas, tada bus kitas dalykas“, – BNS po komisijos posėdžio sakė EPK pirmininkas Leonardas Talmontas.

Į EPK prašydamas įvertinti, ar siūlydami atlikti tokį tyrimą „tvarkiečiai“ nepatenka į interesų konfliktą, nes ši partija ir kai kurie jos nariai figūruoja ikiteisminiuose tyrimuose, kreipėsi Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.

„Tvarkiečiai“ pabrėžia, kad įtarimai, visų pirma, pateikti partijai, o ne jos frakcijai, kurioje yra ir nepartinių parlamentarų, o taip pat komisijos tyrimo objektas nėra susijęs su „Tvarkos ir teisingumo“ byla.

„Mūsų frakcijai, Seimo nariams nėra pareikšti įtarimai. Seimo frakcijoje ne tik partijos nariai, yra nemažai ir ne partijos narių. Antras dalykas, tai du skirtingi dalykai, kai kalbame apie partijai pareikštus įtarimus, tai konkreti byla ir konkretūs faktai, o čia komisija sudaroma dėl pažymų, kokį jos turi pagrindą, kas jas teikia, čia visiškai atskiri dalykai, nesusiję nei su partija, nei su frakcija“, – per EPK posėdį sakė „tvarkiečių“ seniūnas Petras Gražulis.

Seimas po pateikimo yra pritaręs daugiau kaip pusės Seimo narių parašais paremtai iniciatyvai pradėti parlamentinį tyrimą dėl rezonansą sukėlusių slaptų pažymų. Už tai balsavo socialdemokratai, „ tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, prieš buvo konservatoriai ir liberalai. Darbo partijos frakcija, jos jos nariai pasirašė po projektu, vėliau pakeitė poziciją ir paskelbė nedalyvausiantys balsavime, sakydami esantys „prieš teisėsaugos įtraukimą į politinius procesus“.

Toliau dėl projekto Seimas spręs ketvirtadienį per svarstymą. Komisijai siūloma aiškintis dėl „manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą“.

Pagal projektą, komisija turėtų tirti, iš kurių informacijos šaltinių ir kas paskleidė didelį rezonansą sukėlusias žinias – viceministrų „juodąjį sąrašą“ prieš Vyriausybei atiduodant įgaliojimus po prezidento rinkimų, kelią į švietimo ir mokslo ministro postą Seimo vicepirmininkui „darbiečiui“ Vydui Gedvilui užkirtusią pažymą, duomenis apie generalinio prokuroro skyrimo procesą – esą tam įtaką bandė daryti politikai, vienai Seimo atmestų kandidačių teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlytą „išsipirkti“ postą, taip pat vertinti prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylą dėl paslapties atskleidimo, kuri baigėsi jos išteisinimu.

Prezidentūra iniciatyvą steigti tokią komisiją įvertino kaip „spaudimą teisėsaugai ir žiniasklaidai“.

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė po prezidento rinkimų 2014 metais paskelbė iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavusi pažymą apie įtarimus keliančius viceministrus, ji taip pat patvirtino, jog Vyriausybei grąžinus įgaliojimus neskirs ministrų, jei jie neatleis viceministrų iš „juodojo sąrašo“.

Nevieša STT pažyma taip pat tapo kliūtimi ministro pareigas gauti V.Gedvilui.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vydas Gedvilas ir Loreta Graužinienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vydas Gedvilas ir Loreta Graužinienė

Darbo partija pateikė jo kandidatūrą vadovauti Švietimo ir mokslo ministerijai, bet teikimą gavusi prezidentė pareiškė jo neskirsianti, įvertinusi STT pateiktą informaciją, Premjeras Algirdas Butkevičius tuomet vertino, jog STT pateikta medžiaga neužkerta galimybės skirti V.Gedvilą ministru.

Generalinio prokuroro skyrimo proceso metu pernai susitikime su Seimo valdyba prezidentė užsiminė, jog prieš pat slaptą balsavimą dėl Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūros į generalinius prokurorus Kaišiadoryse esą įvyko susitikimas, kuriame pašaliniai asmenys bandė paveikti būsimą politikų sprendimą. Tačiau kaip šio susitikimo dalyviai minėti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas, šio komiteto narys Vytautas Gapšys ir Kaišiadoryse rinktas Seimo narys Bronius Bradauskas BNS kategoriškai paneigė vykus tokį susitikimą.

Prezidentė valdybos nariams taip pat pranešė turinti informacijos, kad dar vienai kandidatei į generalines prokurores teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlyta postą „ išsipirkti “.

Taip pat komisijai siūloma susipažinti su prezidentės patarėjos D.Ulbinaitės byla ir, „nekeliant jau galutinai teismo išspręsto baudžiamosios atsakomybės klausimo, atlikti savo parlamentinį tyrimą ir pateikti politinį šios istorijos aplinkybių vertinimą“. D.Ulbinaitė buvo kaltinama, kad atskleidė slaptą informaciją naujienų agentūros BNS redaktorei, Aukščiausiasis Teismas kovą ją galutinai išteisino – minimalia persvara, keturiais balsais prieš tris. Trys teisėjai vėliau paskelbė atskirąją nuomonę, kad D.Ulbinaitė išteisinta „niekuo neparemtais samprotavimais“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų