Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas tikino, kad diskusijoje Seimas turės apsispręsti dėl ilgalaikių kariuomenės perspektyvų – kiek Lietuvai reikia rezervo, kiek reikia profesionalių karių.
„Į globalesnius klausimus dabar pereisime“, – sakė jis.
Pasak A.Paulausko, šaukimas į karinę tarnybą po penkerių metų tebebus reikalingas, nes grėsmės Lietuvai nemažėja. „Rusija tikrai neatrodo, kad pasidabintų taikos balandžiais, ji demonstruoja agresyvią politiką ir, reikia manyti, kad tos grėsmės išliks“, – sakė A.Paulauskas.
Buvo įrašęs nulį
Seimas pavasario sesijoje patvirtinęs šaukimą į kariuomenę 2015 ir 2016 metais, neapsisprendė, ar šaukimas į turėtų būti planuojamas principinėje kariuomenės struktūroje 2021 metais. Parlamentas kiekvienais metais tvirtina principinę kariuomenės struktūrą kitiems metams ir planuojamą struktūrą po penkerių metų.
Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas buvo parengęs įstatymo projektą, kuriame buvo numatyta, kad 2021 m. šaukimas būtų sustabdytas.
Pasak ministro, Lietuvai, kaip ir kitoms Europos valstybėms, reikėtų orientuotis į profesionalią kariuomenę, o penkerius metus galiojusio šaukimo turėtų pakakti, kad būtų užpildytas kariuomenės rezervas, nes jau dabar apie 20 proc. šauktinių panoro likti kariuomenėje ilgiau.
„Po penkerių metų mes turėsime pakankamai Lietuvos vyrų ir moterų, kurie apsispręs tarnauti Lietuvos profesinėje kariuomenėje“, – sakė jis, pridurdamas, kad rezervą turėtų sudaryti į atsargą išėję profesionalai.
J.Oleko skaičiavimu, po penkerių metų Lietuvoje turėtų būti 15 tūkst. profesionalių karių.
Nori visuotinio šaukimo
Tačiau su tokia nuomone kategoriškai nesutinka konservatorė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Pasak jos, J.Olekas ketvirtadienio susitikime buvo vienintelis, pasisakęs prieš šaukimo pratęsimą.
R.Juknevičienės tvirtinimu, šaukimas į kariuomenę turėtų būti visuotinis ir iškart po mokyklos kiekvienas jaunuolis turėtų devynis mėnesius susiplanuoti mokytis šalies gynybos.
Tuomet, pasak parlamentarės, nereikėtų žmonėms trukdyti šeiminių ar darbinių planų.
R.Juknevičienė tikina, kad iki 15 tūkst. karių Lietuvai pakanka taikos meto sąlygomis. Tuo tarpu karo atveju reikalingas triskart didesnis rezervas.
„Kad nereiktų triskart didesnių pajėgumų išlaikyti kasdien, nes tai be galo brangu, ir yra rengiamas rezervas, kurį galima būtų iškviesti rytoj. Tokiose paribio valstybėse, zonose, kaip mūsų, tai yra optimaliausias mišrios kariuomenės variantas“, – aiškino ji.
Dėl kariuomenės struktūros 2021 m. Seimas turės balsuoti artimiausiu metu.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 4,5 tūkst. karių savanorių, maždaug 1,6 tūkst. privalomosios karo tarnybos karių, dirba apie 2,3 tūkst. civilių. Parengtąjį rezervą Lietuvoje sudaro 2,5 tūkst. asmenų.
