Siekiant sušvelninti kainų augimą, Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), senatvės pensijas, šalpos išmokas, vaiko pinigus bei plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą.
„Tai yra unikalus planas. Tikėjomės mažesnio plano, o gavome daugiau nei tikėjomės, tai esame labai patenkinti tuo, kaip padirbėjo Finansų ministerija ir premjerė“, – BNS sakė valdančiųjų konservatorių frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas.
Jo teigimu, planas unikalus tuo, kad jame yra numatyta didinti žmonių pajamas ir kovoti su ilgalaikėmis infliacijos pasekmėmis.
„Bent jau Europoje tai – precedento neturintis planas todėl, kad daugiau nei 2 mlrd. eurų yra skiriami žmonių pajamų didinimui, pirmiausia tų, kurie labiausiai paveikiami infliacijos, kurių pajamos mažos“, – teigė parlamentaras.
„Kitas dalykas – investuojama į ilgalaikę strategiją, keičiant energijos resursų dedamąją, didinant žaliosios energetikos dedamąją, kas reiškia, kad būsime labiau nepriklausomi nuo rusiškų dujų ir elektros, ir tos iniciatyvos ilgalaikėje perspektyvoje leis galbūt tiek elektros kainą mažinti, tiek kitas priklausomybes“, – pridūrė jis.
Iš socialinės pusės atrodo, kad einama tinkama linkme.
Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas BNS teigė, kad planas turėtų žmonėms kompensuoti infliacijos pasekmes.
„Jeigu įsivaizduojama, kad esant tokiai infliacijai visi praturtės ir valstybė ne tik kompensuos, bet dar ir pridės, tai tokios iliuzijos nereikia turėti, tačiau kompensuoti infliacijos neigiamas pasekmes tas turėtų“, – kalbėjo Seimo narys.
Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo teigimu, planą galima vertinti teigiamai, stipri jo dalis – atsinaujinančios energetikos skatinimo paketas.
„Tai yra labai stiprus paketas, kaip mes galime iki 2030 metų pasiekti 80 proc. poreikio savo elektros energijos, kad pasigamintume tiek patys. Visas šitas energetikos failas yra, man atrodo, pats svarbiausias, nes jis yra tiesiogiai atsakantis į tuos veiksnius, ką mes galime padaryti“, – BNS sakė V.Mitalas.
„Atsinaujinančios energetikos plėtra yra tas raktas, kuris gali padėti ilguoju laikotarpiu nulipti nuo Rusijos dujų ir elektros adatos ir pasigaminti žalią, vietinę ir, kas svarbiausia, pigesnę energiją“, – pridūrė jis.
Parlamentaras taip pat svarstė, ar nereikėtų galvoti ir apie viduriniąją klasę ir įvertinti gyventojų pajamų mokestį (GPM).
„Manau, kad darbo mokesčiai bus tas dalykas postkovidiniame pasaulyje, kuris nulems, kuo šalys konkuruos pritraukdamos jėgą į savo valstybes. Kitos šalys vienokius ar kitokius sprendimus dėl to priima (...) Aš manyčiau, kad reikėtų padiskutuoti dėl GPM tarifo kažkada ateityje“, – teigė Laisvės frakcijos seniūnas.
Džiaugiasi ir opozicija, bet pasiūlymų turės
Parlamento opozicija taip pat džiaugėsi pateiktu planu, bet sako, kad turės jam pasiūlymų.
„Iš tikrųjų, labai lauktas planas. Džiugu, kad pagaliau pateiktas ir manau, kad bet kokios priemonės, kurios dabar pagelbės žmonėms išgyventi infliaciją, yra geros“, – BNS sakė opozicinių „valstiečių“ seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Reikia sveikinti, kad pagaliau susiimta ir infliacinis planas paruoštas. Pasižiūrėsime, ar jis pakankamas. Aš manau, kad labai gerai, jog ta diskusija pagaliau atkeliaus į Seimą ir galėsime plačiai diskutuoti“, – pridūrė ji.
Darbo frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas sako, kad planui pasiūlymų Seime dar greičiausiai turės, tačiau ir dabar jame yra neblogų dalykų.
„Iš esmės, tai, ką pateikėme su opozicija, ir tai, ką teikė prezidentas, yra sutraukta į planą. Jame tikrai yra neblogų dalykų – tas pats šildymo kainų kompensavimas, NPD didinimas, pensijų augimas“, – BNS sakė V.Fiodorovas.
Jo teigimu, taip pat reikėtų pagalvoti ir apie kuro kainų, ir apie PVM maisto produktams mažinimą.
Pasak Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno Lino Kukuraičio, išmokų didinimą, numatytą plane, galima sveikinti.
„Iš socialinės pusės atrodo, kad einama tinkama linkme“, – BNS teigė L.Kukuraitis.
Tačiau, anot parlamentaro, Seime ketinama kelti klausimą dėl pensijų didinimo tvarumo.
„Kiek tai yra tvaru, ar apskritai valstybės biudžetui tos sumos yra panešamos, kokia našta valstybei, nes jeigu padidini pensijas, tai kitą kartą, kai didins, jau didins nuo šito lygio, kiek yra pakeltos“, – tvirtino Seimo narys.
Jis įsitikinęs, kad plane numatytas pensijų didinimas palankesnis didesnes pensijas gaunantiems senjorams.
„Mano galva, tai nėra taiklus sprendimas dėl neaiškios finansinės ateities. Tie, kurie gauna dideles pensijas, jie gaus didelius padidinimus, o tie, kurie turi mažas, gaus mažus padidinimus, tad šitą sprendimą kritikuočiau“, – teigė L.Kukuraitis.
Pasak opozicinės Regionų frakcijos vienos lyderių Ritos Tamašunienės, Vyriausybė vėluoja su priemonėmis, o plane pasigendama degalų kainų reguliavimo priemonių.
„Pasigendame degalų kainų reguliavimo priemonių, pavyzdžiui, akcizo mažinimo, kuris ypač svarbus ir gyventojams verslui, savivaldybių įmonėms, nes daugelio paslaugų kainos auga būtent dėl degalų kainų“, – BNS sakė R.Tamašunienė.
Vyriausybės parengtame antiinfliaciniame plane numatyta 5 proc. didinti senatvės pensijas, taip pat nuo 460 iki 540 pakelti NPD,
Pensininkai, turintys būtinąjį stažą, turėtų sulaukti 24 eurais didesnės pensijos, o minimalios mėnesinės algos gavėjai turėtų papildomai gauti 16 eurų ar daugiau.
Bazinę socialinę išmoką siūloma didinti nuo 42 iki 46 eurų, valstybės remiamas pajamas – nuo 129 iki 147 eurų, šalpos pensijų bazę – nuo 150 iki 173 eurų, tikslinių kompensacijų bazę – nuo 126 iki 138 eurų.
Taip pat nuo 73,5 iki 80,5 euro būtų didinami vaiko pinigai, o papildoma išmoka vaikui – keturiais eurais iki 47 eurų.
Plane numatyta ir kompensuoti dujų ir elektros kainų dalį gyventojams ir verslui, taip pat daugiau nei 1 mlrd. eurų bus skiriama investicijoms į energetiką.
Iš viso antiinfliacinio plano vertė viršija 2 mlrd. eurų.
