„Šiuo metu fontanas yra avarinės būklės, ne tik dėl išorinės išvaizdos, bet ir fontano valdymo mechanizmai yra visiškai susidėvėję, todėl jo eksploatuoti jau negalima“, – 15min.lt sakė Seimo kancleris.
Anot jo, prieš trisdešimt metų pastatytas fontanas negali būti eksploatuojamas ne tik dėl surūdijusių vamzdynų, bet ir dėl beprotiškai brangaus išlaikymo.
„Fontanas statytas tada, kai vandens niekas netaupė, todėl sistema tokia, kad visas vanduo bėga į kanalizaciją, o už tą vandenį sumoka miestas“, – aiškina J.Milerius.
Pasak Seimo kanclerio, parlamento kanceliarija keletą metų iš eilės prašo Vilniaus savivaldybės fontaną remontuoti, tačiau kol kas teigiama, kad tam sostinė neturi pinigų.
„Dėl fontano su savivaldybe tariamės jau keletą metų. 2006-aisiais prašėme aikštę ir fontaną tvarkyti kartu su remontuojamu Gedimino prospektu, tačiau tai nebuvo padaryta. Paskui raštu kreipėmės į Vilių Navicką, bet tada jau prasidėjo krizė ir vėl nebuvo pinigų. Su Raimundu Alekna taip pat esame kalbėję“, – vardija, kad apie fontano būklę nuolat informuodavo sostinės merus J.Milerius.
Parlamentarai teigia, kad į Seimą atvykstantys aukšti svečiai mato griozdišką, moraliai pasenusį, neveikiantį ir netvarkingą fontaną, marmurines aptrupėjusias, nešvarias plyteles, išsiklaipiusias, surūdijusias vandens nuolydžio groteles.Ekspertų skaičiavimais, Seimo fontano atnaujinimas kainuotų apie 3 mln. litų. Nepigiai atsieitų ir Nepriklausomybės aikštės aplink fontaną atnaujinimas.
„Tikslios sumos paaiškėtų tik paskelbus viešą atvirą konkursą“, – pabrėžė J.Milerius.
Seimo kancleris užtikrino, kad parlamento kanceliarija pinigų fontano tvarkymui negali net ieškoti, nes jis – miesto nuosavybė.
„Mūsų riba baigiasi ties suoliukais, kurie atsukti į Seimo pusę. Nors juos tvarkydami perdažome ir kitus, jau miestui priklausančius suolelius, bet iki fontano tikrai ribų nenuvesime“, – sakė J.Milerius.
Anot jo, fontano sutvarkymui pinigų turi rasti arba Vilniaus savivaldybė, arba jo remontas gali būti numatytas kitų metų Vyriausybės tvirtiname valstybės biudžete atskira eilute, bet ir tokiu atveju lėšas administruoti turėtų savivaldybė.
Dėl Seimo fontano būklės susirūpinimą išreiškė ir parlamentarai. Jie raštu kreipėsi į Seimo valdybą ir kanclerį, prašydami nedelsiant su Vilniaus miesto meru Artūru Zuoku pradėti tvarkyti Seimo rūmų aplinką.
„Atėjo pavasaris, nutirpo sniegas. Ir vėl iš po žiemos balto apkloto atsidengęs vaizdas prie mūsų parlamento liūdnai byloja apie labai prastą aplinką, kuri kiekvienam praeiviui bado akis. Ji turėtų ir mums kelti didelį susirūpinimą bei gėdą“, – teigiama 12 Seimo narių pasirašytame pareiškime.
Parlamentarai teigia, kad į Seimą atvykstantys aukšti svečiai mato griozdišką, moraliai pasenusį, neveikiantį ir netvarkingą fontaną, marmurines aptrupėjusias, nešvarias plyteles, išsiklaipiusias, surūdijusias vandens nuolydžio groteles.
Seimo nariai tvirtina, kad apleistos Seimo prieigos žemina institucijos ir visos Lietuvos prestižą visuomenės bei tarptautinės bendruomenės akyse.
Tačiau, pasak parlamento kanclerio, Seimo nariai pamiršta, kad šis „moraliai pasenęs“ fontanas priskirtas saugotiniems Vilniaus architektūros paminklams, todėl jo negalima išvis atsisakyti arba vietoje esamo fontano montuoti modernesnio.
Pareiškimą pasirašė konservatoriai Petras Luomanas, Pranas Žeimys, Justinas Urbanavičius, Kazimieras Kuzminskas, Jonas Šimėnas, Vida Marija Čigriejienė, Rytas Kupčinskas, Saulius Pečeliūnas, liberalas Kęstutis Glaveckas, liberalcentristas Algis Čaplikas, Tautos prisikėlimo partijos vadovas Arūnas Valinskas ir Valdemaras Valkiūnas.
