Už išvadą balsavo 8 komisijos nariai, po vieną buvo prieš ir susilaikė. Komisijoje iš viso yra 17 narių.
„Seimo narys turėjo interesus atsinaujinančių išteklių energetikoje ir teikdamas (įstatymų – BNS) pasiūlymus galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje (įstatymo – BNS) nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“, – teigiama patvirtintoje komisijos išvadoje.
„Komisija aiškiai pasisakė, kad jis galėjo būti interesų konflikte, nes jo šeima turi interesų energetikoje, jis veikia šitoje srityje, ir komisija kreipėsi į VTEK, kad būtų įvertintas jo šis konfliktas“, – po posėdžio žurnalistams sakė komisijos vadovas Vitalijus Gailius.
Pasak jo, komisija taip pat konstatavo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo A. Skardžiaus piktnaudžiavimo.
„Todėl tiek įslaptinta, tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga negali būti paskelbta ir šie duomenys bus vertinami ikiteisminiame tyrime“, – sakė V. Gailius.
Savo išvadą komisija padarė remdamasi STT pateikta informacija apie korupcijos rizikos veiksnius A. Skardžiaus kartu su kitais Seimo nariais teiktose įstatymų pataisose, taip pat nustačiusi, kad jo šeimos nariai, pavyzdžiui, sutuoktinė, dalyvauja energetikos versle bei turi ryšių su Baltarusijos verslininkais. Išvadą dėl galimai supainiotų intersų komisijai leido daryti ir paties A. Skardžiaus nusišalinimai per pataisų svarstymus.
Komisijos nariui Nagliui Puteikiui daugiausia abejonių kėlė tai, kad A. Skardžiaus nusišalinimai nuo Seime svarstomų klausimų, susijusių su atsinaujinančių išteklių energetika buvo epizodiški. „Kelis kartus nusišalino (nuo svarstymų ir balsavimų – BNS), kelis kartus neaiškiai, kelis kartus – nesuprasi. Jis sukėlė abejonę – tarsi nusišalino, tarsi nenusišalino“, – sakė N.Puteikis.
Jis užsiminė, kad A.Skardžiaus verslo interesų tyrimas įrodė, jog laikas Seimui konkrečiau reglamentuoti parlamentarų dalyvavimą versle. „Jeigu norime, kad mūsų komisijos darbas būtų dar prasmingesnis, pasiūlykime Seimo valdybai vis dėlto inicijuoti tai, ką visos koalicijos bando užmiršti – Seimo narys ir verslas. Visur tai reglamentuota. O pas mus?“ – teigė N.Puteikis.
„Valstietis“ Vytautas Bakas komisijai pasiūlė rekomenduoti A.Skardžiui pasitraukti iš Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos. „Arba jis tegu pasirenka darbą Ekonomikos komitete ir Energetikos komisijoje, arba verslą“, – teigė V.Bakas, bet komisija to į išvadas neįtraukė.
V.Gailiaus nuomone, dirbdamas Energetikos komisijoje A.Skardžius nuolat susidurtų su interesų konfliktu. Pasak jo, dėl A.Skardžiaus tolesnio darbo Energetikos komisijoje turi spręsti Seimo valdyba ir pats parlamentaras.
Antikorupcijos komisijos pirmininkas pažymėjo, kad komisijos nariai iš karto sutarė nesiūlyti A.Skardžiui trauktis iš Ekonomikos komiteto, daugiausia diskusijų vyko dėl jo darbo Energetikos komisijoje.
Komisija nesutiko į išvadas įrašyti ir N.Puteikio reikalavimo A.Skardžiui atsisakyti verslų.
„Tai yra šeimos verslas ir mes neturime tokių teisinių svertų įsakyti jo šeimai nutraukti verslo ryšius Baltarusijoje, bet apie grėsmes visi kalbėjome“, – teigė V.Gailius.
Seimas Antikorupcijos komisijai buvo pavedęs ištirti parlamentaro šeimos interesus energetikoje ir išvadas pateikti iki lapkričio 10-osios.
Komisija išsiaiškino, kad A.Skardžiaus šeimos ir artimo draugo Romualdo Patalavičiaus iš dalies valdoma Baltarusijos įmonė „Investenergostroj“ elektrinių projektą finansavo savo akcininkų, kurių dauguma – iš Lietuvos ir susiję su A.Skardžiaus aplinka – ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ banko „Belgazprombank“ lėšomis, o elektrą ji brangiai parduoda Baltarusijos valstybiniam koncernui „Belenergo“.
STT Antikorupcijos komisijai yra pareiškusi, kad A.Skardžiaus teiktos pataisos dėl atsinaujinančių išteklių galėjo sudaryti išimtines sąlygas mažųjų saulės bei vėjo elektrinių savininkams, nes šiuose versluose jis turėjo interesų. Energetikos ministerija taip pat yra pateikusi nuomonę, kad ankstesni A.Skardžiaus pasiūlymai dėl atsinaujinančios energetikos plėtros sudarė išskirtines sąlygas mažųjų saulės elektrinių plėtotojams ir galėjo leisti pelnytis valstybės sąskaita.
