Laikinosios komisijos teisėmis tyrimą atliekanti komisija pirmajame posėdyje aiškinosi maždaug dešimtmečio senumo situaciją, priežastis, kodėl gavusi Valstybės kontrolės medžiagą dėl tuomet padarytų pažeidimų prokuratūra nepradėjo tyrimo.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša teigė, jog pagal 2008 metais gautą medžiagą nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Šiuo atveju prokuratūroje buvo gautas vienas kreipimasis iš Valstybės kontrolės 2008 metais ir prokuroras, įvertinęs pateiktą informaciją, atlikęs patikrinamuosius veiksmus, tuo metu priėmė sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo“, – po komisijos posėdžio situaciją žurnalistams aiškino M.Jovaiša.
„Sprendimas buvo patikrintas aukštesniojo prokuroro, buvo išsiųstas suinteresuotoms institucijoms, Valstybės kontrolei, Seimo Audito komitetui, ir nutarimas apskųstas nebuvo“, – pabrėžė prokuroras.
Jis taip pat teigė, kad pagal Valstybės kontrolės tuo metu pateiktą medžiagą nebuvo matyti, kad valstybei būtų padaryta žala.
Valstybės kontrolė buvo viena palikta, nesulaukdavo nei politinio, nei teisėsauginio palaikymo savo veiksmuose.
„Kalbant apie tas išvadas, kurias mes vertinom 2008 metais, tuo metu vien Valstybės kontrolės išvadose nebuvo duomenų visai apie padarytą žalą, ten buvo konstatuoti tam tikri teisės aktų pažeidimai, nebuvimas tam tikrų reikalingų projektui įvykdyti nuostatų. Tuo metu prokuroras priėmė sprendimą, kad vien formalūs pažeidimai nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes neturėjom jokių duomenų apie galimai padarytą žalą, juo labiau didelę žalą“, – kalbėjo M.Jovaiša.
Tuo tarpu Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius sako susidaręs įspūdį, kad „tvyrojo nebaudžiamumo atmosfera“.
„Vertinant padarytus pažeidimus įgyvendinant elektroninės sveikatos sistemą, tokia preliminari įvykusio komisijos posėdžio nuojauta, kad Valstybės kontrolė buvo viena palikta, nesulaukdavo nei politinio, nei teisėsauginio palaikymo savo veiksmuose“, – žurnalistams sakė V.Gailius.
Komisija tyrimą atlieka pagal naujausią Valstybės kontrolės išvadą, kad Nacionalinei elektroninei sveikatos sistemai (NEES) kurti skirtos lėšos „galimai buvo panaudotos neekonomiškai ir neefektyviai“.
Valstybės kontrolės audito ataskaitoje konstatuota, kad e. sveikatos sistema veikia ne visu pajėgumu, ji biurokratizuota, nepatogi naudoti; dubliuojamas finansavimas panašius sprendimus realizuojantiems regioniniams projektams; už informacinės sistemos palaikymą su Registru centru atsiskaitoma be pagrįstos informacijos, neįsitikinus atliktų darbų kokybe; neįgyvendintos visos visaverčiam informacinės sistemos veikimui reikalingos tarpusavio sąsajos ir kt.
E. sveikatos projektas įgyvendinamas nuo 2005 metų, investicijos į jį siekia 40 mln. eurų. Sistema turėjo būti naudojamas pacientų duomenims skaitmenizuoti: ligos istorijos įrašams, receptams, pacientui skirtam gydymui, atliktų tyrimų rezultatams ir kt., planuota galimybė keistis šiais duomenimis tarp gydymo ir kitų susijusių įstaigų.
Projektas planuotas įgyvendinti trimis etapais, tačiau pirmieji du bandymai sveikatos apsaugos paslaugas perkelti į elektroninę erdvę, nors panaudota 10 mln. eurų, nebuvo įgyvendinti, todėl 2011 metais nuspręsta kurti naują e. sveikata sistemą.
Trečiuoju etapu 2015 metų pabaigoje investavus per 30 mln. eurų sukurta Lietuvos e. sveikatos sistema. Ja, pasak komisijos, naudojamasi pasyviai. Šiuo metu siekiama vykdyti ketvirtą e. sveikata įgyvendinimo etapą, jis, planuojama, pareikalaus daugiau kaip 28 mln. eurų.
