Parengtose komisijos išvadose, dėl kurių bus balsuojama trečiadienį, nurodoma, kad komisija vertino Seimo nario M. Basčio veiksmus, atliktus ankstesnėse Seimo nario kadencijose, spręsdama, ar juose yra šiurkštaus priesaikos sulaužymo požymių ir, atitinkamai, šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo požymių.
Komisija išvadose skelbia, kad M.Bastys sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę“, „sąžiningai tarnauti Tėvynei“ ir, atitinkamai, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai organizavo neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais (2012 m. gruodžio mėnesį susitikimai buvo derinami su tuometiniu Ministru Pirmininku A. Butkevičium, tačiau juose dalyvavo tik Seimo narys M. Bastys, 2013 m. vasario 13 d. A. Butkevičiumi ir šiam susitikimui neįvykus tą pačią dieną su V. Gedvilu ir juose (2013 m. vasario 13 d.) dalyvavo, ir tokiu būdu, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ planams Lietuvoje, padėjo „Rosatom“ atstovaujantiems asmenims proteguoti ir įgyvendinti „Rosatom“ interesus, kurie buvo nukreipti prieš Lietuvos Respublikos interesus stiprinti valstybės energetinę nepriklausomybę, įtvirtintus Seimo patvirtintuose strateginiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose ir savo veiksmais kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui.
Savo sprendimą vertinti M.Basčio veiksmus praėjusiose kadencijose Seimo aiškina priesaikos tęstinumu.
Taigi priesaiką galima sulaužyti tik veiksmais, kurie padaryti po to, kai Seimo narys duoda naują priesaiką, – sako V.Sinkevičius.
„Komisija yra įsitikinusi, kad priesaikos sulaužymo pasekmės turi tęstinį pobūdį, nesibaigiantį naujos priesaikos davimu. Tai lemia antros priesaikos konstitucinį negalimumą tuo atveju, jei buvo sulaužyta pirmoji. Būtų nuoseklu daryti išvadą, kad naujoje Seimo nario kadencijoje nustačius anksčiau duotos Seimo nario priesaikos sulaužymo faktą, ankstesnės Seimo nario priesaikos sulaužymo aplinkybė yra teisiškai reikšminga vertinant Seimo nario galimybę toliau eiti savo pareigas, nes tokiu atveju kyla pagrįstų abejonių dėl to asmens vėl duotos priesaikos tikrumo ir patikimumo, taigi ir dėl to, ar priesaiką davęs asmuo pareigas tikrai vykdys taip, kaip jas vykdyti įpareigojo priesaika, ar šis asmuo vėl nesulaužys duotos priesaikos, kitaip tariant, ar šio asmens vėl duota priesaika nėra fiktyvi.
Teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei teisinės valstybės principams prieštarautų, jei Specialioji tyrimo komisija, šiurkštaus priesaikos sulaužymo ir, atitinkamai, šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, požiūriu vertintų tik tuos veiksmus, kurie buvo Seimo nario atlikti po paskutinės priesaikos davimo, ignoruojant ir nevertinant tų veiksmų, kurie buvo atlikti jau davus ankstesnes priesaikas“, – rašoma išvadose.
Komisija aiškina, kad M.Basčio veiksmus praėjusioje kadencijoje leidžia vertinti Konstitucinio Teismo išaiškinimai dėl negalėjimo kandidatuoti į pareigas, kuriose reikia prisiekti, jei kartą priesaika jau buvo sulaužyta.
Tačiau Europos Žmogaus teisių teismas yra nurodęs, kad neleisti asmeniui būti renkamam visą gyvenimą negalima. Tiesa, kol kas Lietuva nėra įgyvendinusi šio teismo sprendimo.
Savo ruožtu Seimo komisija teigia, kad Konstitucinis Teismas iki šiol nevertino, ar Seimo nario priesaika yra nepertraukiama ir imasi savo Konstitucijos aiškinimo.
„Atsižvelgus į tai, kad Konstitucinis Teismas savo praktikoje nėra nagrinėjęs atvejų, kai šiurkštaus Seimo nario vienos priesaikos sulaužymo faktai nustatomi po to, kai Seimo narys davė kitą (naują) priesaiką, yra manytina, kad konstitucinį dviejų priesaikų tarpusavio ryšį mutatis mutandis apibūdina ir ta Konstitucinio teismo doktrina, kurioje buvo aiškinamas asmens, kartą jau pripažinto šiurkščiai sulaužius priesaiką apkaltos proceso metu, galėjimas vėl užimti pareigas, kurioms užimti reikia duoti priesaiką“, – išvadose rašo komisija.
V.Sinkevičius: „Išaiškinimas yra“
Konstitucinės teisės ekspertą, buvusį Konstitucinio Teismo teisėją, Mykolo Romerio universiteto profesorių Vytautą Sinkevičių toks Seimo komisijos išvadų teiginys glumina.
V.Sinkevičius tikina, kad Konstitucijoje yra aiškiai nurodyta, kad Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas, o išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.
„Vadinasi, priesaika turi terminuotą galiojimo laiką – ketverius metus. Taigi priesaiką galima sulaužyti tik veiksmais, kurie padaryti po to, kai Seimo narys duoda naują priesaiką“, – teigia V.Sinkevičius.
Anot jo, sakyti, kad priesaika nepertraukiama, negalima, nes tuomet perrinktiems Seimo nariams nereikėtų iš naujo prisiekti.
Be to, pasak jo, Konstitucinis Teismas pernai vasario 24 dieną paskelbtame išaiškinime pasakė, kad veiksmais, kurie padaryti iki priesaikos davimo, priesaikos sulaužyti negalima ir negalima pažeisti Konstitucijos.
„Teismas pasakė, kad Seimas tokiais atvejais neturi įgaliojimų kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydamas išvados, ar parlamentaras sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, o Teismas neturi įgaliojimo pateikti tokios išvados. Kitaip tariant, priesaiką galima sulaužyti ir šiurkščiai Konstituciją pažeisti tik veiksmais, kurie padaryti po priesaikos davimo“, – sakė V.Sinkevičius.
Seimo Teisės departamento vadovas Andrius Kabišaitis dėl to nebuvo visiškai tikras. Pasak jo, šiuo klausimu dar nėra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas. Tačiau jis pritarė, kad, ko gero, kaskart perrinktam Seimo nariui duota priesaika galioja tik vienai kadencijai.
„Vis dėlto kiekvieną kartą perrinktas Seimo narys priesaiką duoda iš naujo. Nėra taip, kad net ir perrinktas be tarpų dešimt metų, priesaikos jis iš naujo neduoda. Taip nėra. Priesaika duodama nauja. Tai reiškia, kad sena priesaika turbūt negalioja. Be to, neperrinktiems Seimo nariams apkalta netaikoma, vadinasi, priesaikos galiojimas nutrūksta praradus Seimo nario mandatą“, – aiškino jis.
V.Sinkevičiaus teigimu, Konstitucinis Teismas greičiausiai nenagrinės M.Basčio veiksmų iki 2016 m. lapkričio 14 dieną duotos priesaikos.
Teisės ekspertas mano, kad komisijai nederėjo ieškoti M.Basčio nuodėmių iš praėjusių kadencijų, jei rado nors vieną pagrindą apkaltai dėl jo veiklos jau šioje kadencijoje.
Šiuo atveju komisija nustatė kelis M.Basčio šių metų veiksmus, kuriais galimai sulaužyta priesaika ir šiurkščiai pažeista Konstitucija. Tai santykių su Piotru Vojeika slėpimas ir nenurodymas žinant, kad P.Vojeika yra buvęs KGB darbuotojas.
