Seimo komisija: paskubinęs balsavimą dėl nepasitikėjimo V.Pranckietis veikė savo naudai

Tokią išvadą komisija trečiadienį priėmė šešiais valdančiųjų balsais prieš tris opozicijos atstovus.

Pasak išvados, inicijavęs posėdį, kuriame buvo vykdoma nepasitikėjimo juo procedūra, V.Pranckietis „veikė ne tautos, o savo asmeniniais interesais, naudodamasis savo kaip Seimo pirmininko statusu asmeninei naudai gauti“.

Komisija vertino spalio mėnesio įvykius, kai V.Pranckietis sušaukė skubų Seimo valdybos posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas vakare skelbti neeilinį parlamento posėdį dėl nepasitikėjimo procedūros.

Pačią nepasitikėjimo procedūrą inicijavo valdantieji, tačiau balsuoti norėjo kitą dieną, kuomet tikėjosi surinkti reikiamus balsus.

Valdančiųjų atstovai tuomet boikotavo Seimo posėdį dėl nepasitikėjimo, tad šiame balsavime dėl V.Pranckiečio atstatydinimo dalyvavo tik keli parlamentarai.

V.Prancietis postą išlaikė ne tik per šį žlugusį balsavimą, bet ir per antrąjį balsavimą, kuomet jame dalyvavo valdantieji.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija taip pat pripažino neteisėtu V.Pranckiečio sušauktą Seimo valdybos posėdį, taipogi – šios valdybos paskelbtą nenumatytą Seimo posėdį bei jame priimtus sprendimus, t. y. pirmąjį balsavimą dėl Seimo pirmininko atstatydinimo.

EPK konstatavo, kad nenumatytas Seimo posėdis ir jame priimti sprendimai buvo neteisėti, nes „posėdis buvo neteisėtų veiksmų rezultatas, o taip pat vyko prieš aiškiai išreikštą iniciatorių valią“.

Valdančiųjų iniciatyva pakartojus balsavimą, už V.Pranckiečio atšaukimą iš pareigų balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo penki, 11 biuletenių buvo sugadinti. Tuo metu jį atleisti iš pareigų reikėjo ne mažiau kaip 71 balso.