Už tai balsavo šeši komisijos nariai iš valdančiųjų frakcijų, penki opozicijos atstovai buvo prieš.
Jei tokiam komisijos siūlymui pritars visas Seimas, interpeliacijos procedūra bus baigta, o K.Navickas išsaugos pareigas. Jei nepritars, bus balsuojama už jo atleidimą iš pareigų. Kad ministras būtų atstatydintas, tokį sprendimą turi palaikyti ne mažiau kaip 71 Seimo narys iš 141.
Antradienį atsakydamas į opozicijos inicijuotą interpeliaciją ministras vardijo padarytus darbus ir tvirtino ketinąs juos tęsti.
„Lietuvos žemės ūkis yra teisingame ir ambicingame permainų kelyje, turėčiau tęsti pradėtus darbus, kurie yra aktualūs visai ūkininkų bendruomenei bei visuomenei“, – Seimui pateiktuose atsakymuose sakė K.Navickas.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu vyksta vieno reikšmingiausių žemės ūkio dokumentų – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano – rengimo ir derinimo procesas.
Interpeliaciją K.Navickui inicijavo opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, surinkusi 56 parlamentarų parašus. Ją parėmė ir „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“, Lietuvos regionų frakcijos atstovai.
Opozicijos teigimu, K.Navickas nereaguoja ne tik į jos išsakytas pastabas, bet ir kitų raginimus bendrauti ir bendradarbiauti, sprendžiant aktualius klausimus, neįsiklauso į žemdirbių ir ūkininkų organizacijų, mokslininkų, savivaldos atstovų argumentus, tuo metu problemos žemės ūkyje tik kaupiasi.
„Kas metai iš pieno gamybos pasitraukia po 3000 ūkių ir sumažėja po 8000 karvių. Kokiomis priemonėmis ketinama stabilizuoti pieno gamybą? Kiaulininkystėje situacija katastrofiška. Vyriausybė, tai matydama, patvirtino priemonę kiaulininkystei gelbėti, būtina skubi reakcija. Kodėl ŽŪM daugiau kaip mėnesį nesugeba paruošti paramos skyrimo taisyklių? (...) Kokius sprendimus priėmėte reaguojant į sudėtingą situaciją trąšų rinkoje?“ – klausta interpeliacijoje.
Taip pat nurodomi galimi K.Navicko viešųjų ir privačių interesų painiojimo atvejai.
Tai yra jau antroji interpeliacija, inicijuojama šios Vyriausybės nariui. Praėjusių metų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos jos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tačiau šis bandymas žlugo.
